Tik ne visiems sudaromos tokios unikalios sąlygos kaip unikaliajam Povilui. Už menkiausius pirkimų pažeidimus visus negailestingai skalpuojanti VPT, samdydama ekspertus, nurodo jiems užduotis ir numato darbo apskaitą.
Tik P.Poderskio konsultacijoms nereikėjo nei konkurso, nei kokių nors tikslų – pakako, kad jis sutiko porą metų vertinti rizikingas sutartis už 38 eurus per valandą.
Vienas aukščiausių sostinės valdžios asmenų giriasi išvis neišrašęs sąskaitos VPT. Gal todėl, kad nelabai stengėsi: peržiūrėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pirkimo dokumentus nerado prie ko prikibti, nors vėliau patys tarnybos darbuotojai aptiko galybę trūkumų.
D.Vilytės vadovaujama kontora unikaliai elgiasi jau ne vienus metus. Antai – o stebukle! – pačios VPT konkursą kaip subrangovė laimėjo kelionių agentūra, kuri buvo bausta už dalyvavimą karteliniame susitarime ir netgi neturėjo teisės dalyvauti.
Pasiaiškinimas buvo pribloškiantis – neva įmonė pateikė melagingą deklaraciją. Kyla visiškai neunikalus klausimas: kurgi žiūrėjo dokumentus priėmę tarnybos darbuotojai?
Unikaliai pirkimų prievaizdai moka ir pasitobulinti. Kad susipažintų su naujausia teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, VPT buvo nusamdžiusi Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus patarėją K.Šimanskį.
Bet kažkodėl informacinėje sistemoje paskelbė ne jo pavardę, o tik verslo liudijimo numerį.
Matyt, suprato, kad gali kilti skandalas, nes šio specialisto sutuoktinė yra pačios VPT darbuotoja. Yla išlindo iš maišo, tačiau niekas neįsidūrė – už trijų valandų paskaitą K.Šimanskis susižėrė 700 eurų, o nuo VPT vadovės galvos nė plaukas nenukrito.
Matyt, todėl, kad turi unikalų užnugarį Prezidentūroje. Tik ar jis liks toks pat unikalus, kai pasikeis šeimininkai S.Daukanto aikštės rūmuose?
