„Išgirdau kalbų apie naujoves rinkimų negalią turintiems žmonėms, ateiti ir prabalsuoti, ir būti tikrais pilnaverčiais Lietuvos piliečiais“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Pristatė naujoves
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kaip svarbu, kad teisę balsuoti turėtų kiekvienas rinkėjas.
„VRK yra labai svarbu, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę balsuoti, dalyvauti rinkimuose, būti išgirstas, galėtų patekti į balsavimo patalpą“, – spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė.
„Norėčiau pasakyti, kaip VRK pasiruošė, ką mes nuveikėm įvairias negalias turinčių rinkėjų atžvilgi, kaip siekiame pagerinti jiems galimybes. Pirmoji kategorija yra rinkėjai, turintys judėjimo negalią“, – sakė VRK pirmininkė. Ji pasakojo, kad po 2016 metų Seimo rinkimų VRK ieškojo įvairių sprendimų, kaip galima pritaikyti patalpas rinkėjams su negalia.
„Buvo daugybė diskusijų, kaip spręsti šią problemą. Kadangi tik apie 40 proc. patalpų buvo pritaikytos rinkėjams su negalia. Pernai metais, lapkričio pabaigoje, pasirašė memorandumą, kuriame sutarėme, kad 50 procentų balsavimo vietų bus pritaikyta rinkėjams su judėjimo negalia. Beveik 70 procentų visų rinkimų apylinkių yra pritaikytos su judėjimo negalia žmonėms“, – sakė VRK pirmininkė, primindama, kad visa informacija apie balsavimo vietų pasiekiamumą yra nurodyta VRK internetinėje svetainėje.
„Klabant apie asmenis su regėjimo negalia, VRK startavo su nauju projektu, bandome Brailio biuletenio įmautę, į ką įsideda biuletenis“, – apie šių rinkimų naujoves priminė L.Matjošaitytė. Ji priminė, kad kiekvienoje rinkimų apylinkėje išduos rinkėjams ir padidinamąjį stiklą, tai padės savo balsą atiduodi silpnaregiams.
Visos VRK organizuotos debatų laidos buvo verstos į gestų kalbą.
Pasiūlė likti lauke
M.Bilius sakė, kad nortų pasidžiaugti naujovėmis, kurios yra pritaikytos negalią turintiems žmonėms prabalsuoti už savo kandidatą ir kandidatus, tačiau ne viskas taip gražu.
„Bet yra ir kita pusė, mūsų požiūrio klausimas ir išlikęs postsovietinio laikotarpio mąstymas. Esu gavęs ir mano žmona, esame gavę laiškų iš žmonių su negalia, kurie mane privertė ateiti ir pasikalbėti, bet dar tikrai daug kas yra nepadaryta“, – sakė jis.
Jis pasakojo, kad Kauno mieste balsavusi moteris vėžimėlyje turėjo savo balsą atiduoti lauke, lyjant lietui, taip jai pasiūlė vietinė rinkimų komisija. Jis pabrėžė, kad požiūris turės būti keičiamas.
M.Bilius papasakojo ir kitą istoriją – kaip du maži laipteliai sutrukdė vėžimėlyje sėdinčiam sportininkui balsuoti. Jis sakė, kad vyrui būtų užtekę ir kelių lentų, kurių pagalba jis būtų galėjęs įveikti laiptus į balsavimo vietą.
„Aš tikrai visų labai prašau, pabandykime keisti tą požiūrį į negalią turinčius žmones“, – sakė M.Bilius.
Trys esminės bėdos
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė nurodė tris problemines sritis.
„Yra labai daug problemų, kai į rinkiminę apylinkę atvažiavęs rinkėjas su negalia, negali į ja patekti, net ir pažymėtą, kaip pritaikytą. Vilniaus mieste buvo atlikta patikra ir pastebėta, kad pritaikytų balsavimo vietų skaičius gali keistis iki 10 procentų. Apie 10 procentų deklaruotų apylinkių gali būti nepritaikytos, mes norime tai patikrinti“, – kalbėjo D.Juodkaitė.
Jis sakė, kad nors bendras pritaikytų balsavimo vietų skaičius yra įspūdingas, kai kuriuose savivaldybėse skaičiai yra labai maži.
„Kai kuriose apylinkėse tas prieinamumas siekia 20-30 procentų. Tai nėra tas siekis, pusės apylinkių, kurio mes norėjome, su VRK pasirašydami memorandumą“, – sakė ji.
Ji tvirtino, jog ir požiūris į rinkėjus su negalia turėtų keistis. D.Juodkaitė tvirtino, kad parengtos rekomendacijos rinkimų komisijos nariams nebūtinai ir padės, jei jų nebus laikomasi.
„Tačiau kaip jos bus įgyvendintos, nežinia, reikia užtikrinti švietimą ir mokymą rinkimų komisijoms, kaip jas įgyvendinti, kaip sutikti kiekvieną žmogų oriai“, – kalbėjo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.
Ji prašė žmonėms su negalia siūlyti balsuoti nebūtinai namuose, bet eiti balsuoti su visais.
