Didžiausio rusakalbių portalų dėmesio, remiantis Demaskuok.lt duomenimis, susilaukė premjeras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas kandidatas Saulius Skvernelis.
Antrojoje ir trečiojoje vietoje rikiuojasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.
Dėmesio centre – premjeras
Vadovaujantis nacionalinės organizacijos Demaskuok.lt, telkiančios visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, analizės rezultatais, nuo šių metų pradžios daugiausia dėmesio rusakalbiuose žiniasklaidos portaluose sulaukė trys reitingų viršūnėse išsidėstę kandidatai – S.Skvernelis, I.Šimonytė ir G.Nausėda.
Vienvaldė lyderio pozicija pagal dėmesį rusakalbiuose portaluose priklausė S.Skverneliui.
Premjeras sulaukė 3 kartus daugiau dėmesio nei antrojoje vietoje likusi I.Šimonytė. S.Skvernelio paminėjimai rusakalbėje žiniasklaidoje sudarė beveik pusę komunikacijos apie visus kandidatus, tai yra 44,9 proc.
I.Šimonytė bei G.Nausėda sulaukė atitinkamai 14,1 proc. ir 12,7 proc. bendro rusakalbės žiniasklaidos dėmesio.
Mažiausiai dėmesio sulaukė Valentinas Mazuronis, kuris rusiškuose pranešimuose buvo paminėtas 48 kartus, kai tuo tarpu pranešimų, kuriuose buvo minimas premjeras, skaičius siekė 606.
TS-LKD kandidatė I.Šimonytė buvo paminėta 190 pranešimų, o G.Nausėda – 171 pranešime.
Pro akis nepraslydo ir Sausio 13-osios byla
Bendras naujienų srautas apie Lietuvą ir artėjančius prezidento rinkimus viršūnę pasiekė 2019 m. kovo 27 d.. Tai buvo susiję su paskelbtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių.
Analizuojant laikotarpį nuo šių metų pradžios galima išskirti tris ryškius propagandinės informacijos suaktyvėjimo šuolius.
Pirmasis: balandžio 9 d. buvo paskelbta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje patvirtintas galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas.
Antrasis pikas gegužės 2 d. buvo susijęs su S.Skvernelio pareiškimu, kad, pralaimėjęs prezidento rinkimus, jis trauksis iš Vyriausybės vadovo pareigų.
Trečiasis šuolis įvyko gegužės 7 d., paskleidus informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iš anksto balsą prezidento rinkimuose atidavė kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, informacinio karo specialistas Nerijus Maliukevičius pastebėjo, kad, lyginant su ankstesnėmis rinkiminėmis kampanijomis ir jų nušvietimu rusakalbėje žiniasklaidoje, bendra informacija apie rinkimus ir kandidatus bei jos srautai šįmet atrodo šiek tiek ramiau.
Debatuose kandidatai nukrypo nuo politikos: kalbėjo, kas yra laimė
„Kai šnekame apie potencialų Kremliaus kišimąsi į rinkimus, mes pirmiausia galvojame apie save, savo iššūkius ir grėsmes. Bet reikia suprasti, kad Kremlius tikriausiai dėliojasi savotiškus prioritetus bendrame Vakarų rinkimų kontekste.
Matyt, dabar Kremliaus prioritetai išsidėsto kituose regionuose ir valstybėse“, – situaciją komentavo N.Maliukevičius.
Turinys atskleidžia iškalbingą tendenciją
Pasak informacinio karo specialisto, nepaisant aktyvumo rekordų nemušančio Kremliaus dėmesio artėjantiems prezidento rinkimams, propagandinių žinučių rusakalbėje žiniasklaidoje turinys atveria įdomias tendencijas.
„Analizuojant rusakalbės žiniasklaidos kontekstą, nesimato kandidato, kuriam būtų skiriamos Kremliaus simpatijos ir preferencijos. Tačiau ryškus kitas labai svarbus aspektas.
Visoje rusakalbės žiniasklaidos medžiagoje vyrauja bendras labai neigiamas fonas apie Lietuvą, rinkimus ir kandidatus. Ryškiausia yra bendra tendencija, nušviečianti, kas yra ne jų kandidatas, pateikiant tokią informaciją sarkastiškai ar net pašiepiamai“, – portalui lrytas.lt teigė N.Maliukevičius.
Aiškūs ir aktyviausiai klaidingą informaciją skleidę portalai
Didžiausias informacijos srautas apie kandidatus į Lietuvos prezidento postą fiksuotas portaluose obzor.lt, baltnews.lt ir kurier.lt. Šie šaltiniai yra skirti Lietuvos auditorijai.
Demaskuok.lt informacija
Vertinant portalus, kurie nėra skirti Lietuvos auditorijai, dažniausiai kandidatus minėjusiais portalais rusų kalba tapo rubaltic.ru, regnum.ru, pnp.ru ir EAdaily.ru.
Aktyviausiai klaidingus pranešimus apie Lietuvą platinusiame rusakalbiame portale rubaltic.ru, orientuotame ne į Lietuvos auditoriją, pranešimai, kuriuose minimas S.Skvernelis, sudarė net 64,1 proc. visų su Lietuva susijusių žinučių.
Susiję straipsniai
Prezidento rinkimai neliko nepastebėti ir socialiniuose tinkluose.
Didžiausias internautų dėmesys „Facebook“ tarp pranešimų, kuriuose figūravo kandidatų į prezidentus pavardės, teko rubaltic.ru straipsniui „Kodėl Rusija juokiasi iš reikalavimų kompensacijoms už „sovietinę okupaciją“ (Почему Россия смеется над требованиями компенсаций за «советскую оккупацию»). Šis straipsnis sulaukė 706 reakcijų, 83 komentarų bei buvo pasidalintas 141 kartą.