Užsienietis vairuotojas, sukęs iš Mindaugo gatvės, teisinosi, kad jam vaizdą užstojo reklamos kolona ir jis nepastebėjo pėsčiosios.
Į darbą Lietuvos rusų dramos teatre ėjusi moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
Toje pačioje vietoje visai neseniai automobilio buvo partrenkta kita minėto teatro darbuotoja. Vairuotojui vaizdą taip pat užstojo nelemta reklamos kolona.
Savivaldybė jau anksčiau buvo informuota apie eismo įvykius J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvės sankryžoje, kurių kaltininkė – kolona. Bet daugybę metų niekas nesiėmė veiksmų, kad ji būtų nukelta ir automobiliai nebetrankytų pėsčiųjų.
Į pastarojo nelaimingo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai pripažino, kad tai – probleminė sankryža, bet teisinosi neturį įgaliojimų nurodyti savivaldybei nukelti afišų stulpą.
O kolona toje vietoje stūkso dar nuo tuomečio mero J.Imbraso laikų ir išgarsėjo tuo, kad buvęs miesto vadovas pasikabino reklamą su savo atvaizdu už valdiškus pinigus.
Taigi ko vertos tokios saugaus eismo akcijos? Nevertos nė sudilusio skatiko, jeigu per jas tik kartojami skambūs raginimai saugoti gyvybes, bet nieko nedaroma.
Tokia akcija – jau penktoji. Konkretus ankstesnių metų pavyzdys: sostinės pakraštyje, Lentvario gatvėje, neapšviestoje pėsčiųjų perėjoje, buvo partrenkta moteris. Ji žuvo.
Tik po to toje vietoje paskubomis buvo įrengta iškilioji pėsčiųjų perėja, apšviesta kryptiniais šviestuvais. Bet nelaimę primena gėlių vainikas, tragedijos dieną artimųjų uždegamos žvakės.
Manote, jog po skaudaus įvykio toje vietoje buvo padaryta viskas, kad nelaimės daugiau nepasikartotų?
Šalia dabar jau sutvarkytos pėsčiųjų perėjos yra autobusų stotelė, kurią suremontuoti savivaldybė žada dar nuo tų laikų, kai pradėjo Neries kratinių rekonstrukciją.
Valdžia jau prieš trejus metus dalijo pažadus, kad Liudvinavo stotelėje iš senų krantinės plokščių įrengs peroną keleiviams, laukimo paviljoną. Iki šiol niekas nepadaryta.
Keleiviai autobusų laukia siauroje šalikelėje, kuri vasarą skęsta dulkėse, o rudenį – purvyne. Pro šalį dundėdami per iškiliąją perėją lekia vilkikai, o jiems kelio besistengiantys neužkirsti autobusų vairuotojai tiek pasuka vairą į dešinę, kad vis kyla grėsmė, jog užkliudys keleivius.
Vėlgi – savivaldybė žino apie pavojingą padėtį, bet kažko delsia.
Valdininkams tereikia pakalbinti miesto autobusų ir troleibusų vairuotojus ir jie nurodys šimtus pėstiesiems ir keleiviams pavojingų vietų.
Pėsčių eismo dalyvių skundai krūvomis keliauja į savivaldybę, tačiau probleminės vietos saugiomis virsta labai pamažu.
Tad išeina, kad raginimas per šią saugaus eismo akciją teikti siūlymus dėl ilgalaikių eismo saugumo priemonių nieko vertas.
Kam? Juk vis tiek lauksi autobuso siauroje šalikelėje pro šalį švilpiant sunkiasvoriams vilkikams.
