Ekspertai atkreipia dėmesį, jog Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) veiksmai lėmė, kad Europos Sąjungos (ES) lėšos Klaipėdoje buvo panaudotos itin neracionaliai ir neskaidriai, o Klaipėdos regione atsirado prastesni, nei planuota iš pradžių, atliekų mechaninio apdorojimo (MA) įrenginiai. Tai ateityje gali sukelti rimtų ekologinių problemų.
Konkurso reikalavimai laimėtojui negaliojo
Naujienų portalo „15 min“ Tyrimų skyriaus žurnalistai rašinių cikle „Šiukšlynų milijonieriai“ atskleidė, kaip prieš kelerius metus Klaipėdoje milijoninį atliekų MA įrenginių statybos konkursą laimėjusiai įmonei „NEG Energy“ VPT sudarė šiltnamio sąlygas. Viešųjų pirkimų konkurse, kurio vertė 12 milijonų eurų, dalyvavo trys įmonės, dvi iš jų buvo atmestos kaip neatitinkančios reikalavimų, o konkursą laimėjo vienintelė likusi dalyvė „NEG Energy“.
Po daugiau nei vienų metų, kai jau seniai buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutartis, paaiškėjo, kad konkurse nustatytų reikalavimų apskritai nebuvo įmanoma įgyvendinti, todėl VPT vadovė Diana Vilytė leido pakeisti esmines sutarties sąlygas. Taip galėjo būti diskriminuojami kiti konkurso dalyviai, kuriems išskirtinių pakeitimų nebuvo sudaryta.
Reikalas tas, kad viešojo pirkimo metu potencialūs tiekėjai perkančiajai organizacijai uždavinėjo klausimus ir domėjosi, koks bus gamyklos pastato maksimalus aukštingumas, – nuo to priklausė ne tik planuojamų investicijų dydis, perkamos įrangos kaina, gamyklos našumas ir atsipirkimas.
Perkančioji organizacija – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – tiekėjams teigė, jog maksimalus pastato aukštingumas bus 8 metrai nuo žemės paviršiaus. Be to, pabrėžė, kad aukštingumas nebus keičiamas ir tiekėjai turi prisitaikyti.
Tačiau nutiko priešingai. Daugiau nei po metų, kai buvo pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoju, KRATC kreipėsi į VPT prašydama leidimo pakeisti galiojančios sutarties esmines sąlygas ir leisti padidinti aukštingumą nuo 8 iki beveik 14 metrų. Perkančioji organizacija nurodė, jog to prašo konkursą laimėjęs rangovas „NEG Energy“.
2015 metų kovo 19 d. KRATC gavo VPT vadovės patvirtinimą, kad korekcijos galimos. VPT direktorės D.Vilytės pasirašytame rašte teigiama, kad VPT sutinka pakeisti 2013 metų lapkričio 26 d. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų MA infrastruktūros įrengimo sutarties, sudarytos tarp KRATC ir „NEG Energy“, sąlygas, tai yra pastato aukštį padidinti nuo 8 metrų iki 13,87 metro.
Pirminiai reikalavimai atgrasė kitus dalyvius
Šis VPT išduotas leidimas konkurso laimėtojui KRATC vykdytą pirkimą pavertė absurdu. Mat pagal pirmines sąlygas visi konkurso dalyviai privalėjo savo pasiūlymuose nurodyti tokį maksimalų aukštingumą, kuris jokiu būdu negalėjo viršyti 8 metrų.
Būtent tokį aukštingumą savo pasiūlyme nurodė ir konkurso laimėtoja. Jeigu „NEG Energy“ būtų nurodžiusi didesnį aukštingumą, perkančioji organizacija tokį pasiūlymą būtų privalėjusi atmesti kaip neatitinkantį konkurso sąlygų. Tai perkančiąją organizaciją įpareigoja Viešųjų pirkimų įstatymas, nustatantis, jog pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantys pasiūlymai turi būti atmetami. Perkančioji organizacija taip pat neturi teisės leisti tiekėjui pakeisti konkurse teiktą pasiūlymą, nes tokiu atveju būtent dėl pakeitimo a priori netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas.
Su beprecedente situacija susipažinę nepriklausomi teisininkai sako: atliekų MA įrenginių pastato aukštingumas yra esminė sutarties sąlyga. Būtent šios sąlygos laikymasis buvo viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijus, o esminės sutarties sąlygos pakeitimas prieštarauja viešųjų pirkimų tikslams ir principams ir pagal galiojusį teisinį reguliavimą buvo absoliučiai draudžiamas visais atvejais.
Būtent pirkimo dokumentuose numatytas maksimalus pastato aukštingumas atgrasė daugelį potencialių tiekėjų, kurie konkurso metu technologiškai negalėjo užtikrinti, kad pastato aukštingumas neviršytų nustato aukščio. Kad būtent ši konkurso sąlyga sudarė kliūtis dalyvauti konkurse potencialiems tiekėjams, netiesiogiai patvirtino didelis skaičius paklausimų ir prašymų padidinti maksimalų aukštingumą. Tačiau perkančioji organizacija visus šiuo prašymus atmetė.
Vėliau konkurso laimėtojui VPT vadovės D.Vilytės išduotas sutikimas pakeisti esminę sutarties sąlygą nepagrįstai ir neteisėtai privilegijavo vieną rangovą „NEG Energy“ ir sudarė šiam rangovui išskirtines sąlygas išvengti konkurso sąlygose ir paties „NEG Energy“ pasiūlyme imperatyviai nustatytų reikalavimų.
„Skaidrių“ viešųjų pirkimų parodija
Neoficialiai skaičiuojama, jog vien šios sutarties sąlygos pakeitimas sudarė sąlygas konkursą laimėjusiam rangovui sutaupyti ne mažiau kaip 1 mln. eurų. O iš viso konkurso laimėtojas, statydamas aukštesnį negu 13, o ne 8 metrų pastatą, apytikriais skaičiavimais, galėjo sutaupyti apie 2 mln. eurų.
Specialistų vertinimu, atliekų MA įrenginių pastato aukštingumo padidinimas vienu metru gali atpiginti pastato statybos sąnaudas iki 400 tūkst. eurų. Kita vertus, aukštingumo padidinimas labai sumažina atliekų mechaninio apdorojimo proceso efektyvumą ir kokybę. Mat kuo mažesnis yra MA įrenginių pastato aukštis, tuo tikslesni, kompaktiškesni ir atitinkamai brangesni yra patys įrenginiai.
Teisininkų nuomone, leisdama pakeisti esminę sutarties sąlygą VPT šiurkščiai pažeidė imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir tikslus bei rangovui „NEG Energy“ sudarė išskirtines sąlygas apeiti konkurso sąlygose nustatytus esminius reikalavimus.
Taigi išskirtinai dėl VPT veiksmų „NEG Energy“ ne tik galbūt neteisėtai gavo milijoninę ES paramą, bet ir Klaipėdoje iškilo mažesnio našumo ir efektyvumo atliekų MA įrenginiai. Ateityje tai gali sukelti rimtas ekologines problemas, o projekto keltas tikslas – našus ir efektyvus atliekų rūšiavimas – nepasiektas būtent dėl VPT sutikimo pakeisti esminius planuotus projekto parametrus.
Viešųjų pirkimų skaidrumo prievaizdė D.Vilytė šiais savo veiksmais parodė, jog perkančiosios organizacijos nustatomos pirkimo sąlygos nieko nereiškia, jeigu kuris nors konkurso dalyvių galimai žino, kad būtinąsias sąlygas vėliau, jau pasirašius viešojo pirkimo sutartį ir pašalinus konkurentus, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė savo nuožiūra leis pakeisti vienos įmonės naudai.
Proteguoja stambius pieno perdirbėjus
Atrodo, jog VPT iš istorijos nesimoko ir toliau pasirinktinai proteguoja kai kuriuos viešųjų pirkimų dalyvius. Be to, VPT vadovei D.Vilytei vienos įmonės atrodo lygesnės už kitas. Antai Vilniaus miesto savivaldybės skelbto tarptautinio viešojo pirkimo vokų atplėšimo išvakarėse D.Vilytė šių metų pradžioje LRT radijo laidoje viešai koneveikė vieną įmonę, kuri vėliau pirkimo komisijos buvo paskelbta konkurso laimėtoja ir turėjo 12 mėnesių centralizuotai tiekti pieną ir pieno produktus Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Konkursui dar neįvykus ir net oficialiai „nežinant“ jo dalyvių D.Vilytė viešai šaipėsi iš maisto produktų tiekimo bendrovės „Pontem“. VPT vadovei juoką kėlė tai, kad „Pontem“ pati negamina pieno ir pieno produktų, o perkančioji organizacija nekviečia konkurse dalyvauti pieno ir pieno produktų gamintojų.
VPT vadovė tarsi sufleravo perkančiajai organizatorei, kurios įmonės turėtų būti kviečiamos dalyvauti maisto produktų pirkimo ir tiekimo konkursuose ir juos laimėti. Vėliau D.Vilytės vadovaujamos įstaigos pastangomis buvo sustabdytas sutarties pasirašymas tarp savivaldybės ir minėtą konkursą laimėjusios įmonės. Vėliau per kelis mėnesius VPT sukūrė planą, kaip Vilniaus valdžia turėtų išmesti viešąjį pirkimą laimėjusią bendrovę, kurios itin nemėgsta VPT vadovė.
Imperatyviais įpareigojimais perkančiajai organizacijai VPT pradėjo grįsti kelią atšaukti sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti geriausią pasiūlymą pateikusią „Pontem“ ir atverti kelią pasirašyti sutartį su antrojoje vietoje likusia stambia pieno perdirbimo bendrove „Žemaitijos pienas“. Teisininkų nuomone, leisdama pakeisti esminę sutarties sąlygą VPT šiurkščiai pažeidė imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir tikslus.
