Drįsčiau prognozuoti, kad prezidentu taps Gitanas Nausėda. Nereikia orakulo gebėjimų – pakanka žvilgsnio į sociologinius duomenis. Atrodo, Ingrida Šimonytė jau pirmajame rinkimų ture surinko savo rinkėjų balsus ir neturi iš ko jų dar prisidurti.
Tai byloja ir visuomenės nuomonės apklausos – G.Nausėda daugumai pirmajame rinkimų ture už jį nebalsavusių rinkėjų yra antras pasirinkimas.
Beje, šįkart sociologai neblogai padirbėjo – kandidatų rikiuotė maždaug tokia, kaip ir rodė apklausos. Gal labiausiai nelaukta, kad S.Skvernelis nuo laimėjusių kandidatų atsiliko ne kokiais 2–3 proc., o net daugiau kaip 10 procentų – daug labiau, nei rodė ypač paskutinės apklausos.
Vadinasi, ir Sauliaus Skvernelio rinkimų taktika atakuoti pirmiausia G.Nausėdą, ir valstiečių retorika, kad valdžios vairą jie atiduos Landsbergiams, jei rinkėjai jų nepalaikys, nepasiteisino – turbūt daugiau atėmė balsų nei suteikė, nors vargu ar lėmė galutinį rezultatą.
Valstiečių kirčiai G.Nausėdai dėl ryšių su skandinavų bankais greičiau padėjo I.Šimonytei paskutiniu momentu iššokti į pirmąją vietą, kurią ji išplėšė per nago juodymą ir tik fotofinišas parodė laimėtoją.
Nepavyko ir įtikinti rinkėjų, kad G.Nausėda yra antrasis konservatorių kandidatas, antraip jis tikrai nebūtų gavęs 31 proc. balsų. Juk sudėjus jam ir I.Šimonytei atiduotus balsus, skaičius toks fantastiškas, kad jokia partija negalėtų tikėtis tiek pelnyti net ir sapnuodama labiausiai rožinius sapnus.
Ko gero, I.Šimonytę parėmė daugiau rinkėjų, nei balsuotų už ją iškėlusius konservatorius. Tad konservatoriai pasirinko tinkamą kandidatę, kuri nebuvo labai tiesiogiai tapatinama su jų partija ir pasirodė priimtina ne tik grynai konservatoriškos orientacijos rinkėjams, bet traukė ir liberalų rėmėjus.
Kita vertus, dabar dar geriau matyti, kaip protingai pasielgė G.Nausėda, išvengęs konservatorių žabangų ir nesutikęs dalyvauti vadinamojoje jų kandidato rinkimų demokratijos šventėje, kurios auka tapo V.Ušackas, keletą metų rengęsis kovai dėl prezidento posto, o paverstas tik trąša I.Šimonytės prezidentinei kampanijai.
Tokia pat auka būtų tapęs ir G.Nausėda, o antrajame ture dabar rungtųsi I.Šimonytė su S.Skverneliu. Šis planas neišdegė, ir gegužės 26-ąją didžiajai daliai rinkėjų turbūt atrodys, kad jie renkasi tarp konservatorių kandidatės ir likusios Lietuvos kandidato. Todėl ir manau, kad rinkimų laimėtojas jau šiandien beveik aiškus.
Politologai: valstiečiai tapo savo lyderių emocijų ir pažadų įkaitais
Akivaizdu, kad didžiausias rinkimų pralaimėtojas S.Skvernelis, nes kitiems šešiems į antrąjį turą nepatekusiems kandidatams nebent stebuklas galėjo nutiesti kelią į pergalę, bet vargu ar jie net ir patys tiki pasakomis, o daugiau ar mažiau pasireklamuoti jiems pavyko.
Premjeras dar nebūtų taip žiauriai pralaimėjęs, jei patys valstiečiai iš anksto nebūtų ėmę jam skambinti laidotuvių varpais.
Pirmiausia S.Skverneliui išvis nevertėjo kelti savo kandidatūros, nes premjero postas po pustrečių Vyriausybės veiklos metų – prasčiausia rinkimų starto pozicija, bet lengva būti protingam, matant, kaip viskas baigėsi, o valstiečiai ir neturėjo kito stipraus kandidato.
Susiję straipsniai
Tačiau sunku suprasti, kam reikėjo valstiečiams premjerą, o gal ir visą savo partiją, paversti rinkimų rezultatų įkaitais. Juk valdančiosios koalicijos partneriai nerodė jokių ženklų, kad rengiasi nusiplauti, jei S.Skvernelis prakiš rinkimus.
Net jeigu tai buvo tik rinkimų taktika naiviai tikintis, kad grasinimai trauktis iš valdžios padės premjerui laimėti, R.Karbauskis, o iš paskos ir S.Skvernelis per daug prisikalbėjo ir nepasiliko sau kelio atsitraukti. Bent jau pastarajam vertėjo pamąstyti apie savanoriškai iš premjerų atsistatydinusio G.Vagnoriaus likimą.
Gal galima kurti sąmokslo teorijas ir įtarinėti, kad R.Karbauskis paspendė spąstus S.Skverneliui norėdamas atsikratyti konkurento. Vienaip ar kitaip, matyt, dabar neišvengiamai įsiplieks valstiečių vidinės kovos laužai.