Taip, valstiečiai būtų pamėginę I.Šimonytę pasvilinti ant lėtos ugnies ir išvolioti degute.
Bet juk ir pati kandidatė galėjo perimti iniciatyvą ir tai padaryti jiems patiems. O jei dar vadini save ir Žmonių prezidente, oro bučinys didžiausių politinių priešininkų rinkėjų pusėn tikrai būtų nepakenkęs.
Užtat nepabūgęs deguto G.Nausėda laimėjo netgi kelis medaus šaukštus.
Viena vertus, dalies valstiečių rinkėjų palankumą, kita vertus, jų vado R.Karbauskio pagyras ir pažadus, kad jei G.Nausėda bus išrinktas prezidentu, Seimas ir Prezidentūra nebesipeš. Pasirodo, švedų bankai, kurių statytiniu valstiečių propaganda skelbė G.Nausėdą ir pliekė galbūt net labiau už I.Šimonytę, jau nėra toks blogis kaip prieš pirmąjį turą.
Naudos iš šio susitikimo bandė išpešti ir valstiečiai – toliau vaizduoti save kaip svarbiausią šalies politinės galios centrą, o tai jiems ypač svarbu prieš Europarlamento rinkimus.
To reikia ir kitoms partijoms, pavyzdžiui, opoziciniams socialdemokratams. Būtent dėl to jie vakar mielai susitiko su G.Nausėda, kuris pats pasisiūlė kreiptis pasikalbėti su kairiaisiais, o kartu ir su jų rėmėjais.
Socialdemokratai, nors ir pakartojo ankstesnę savo nuostatą neremti nė vieno kandidato, laimėjo tą patį, ką ir valstiečiai – pašmėžavimą politinėje scenoje, o G.Nausėda – šansą, kad laimės bent dalį jų rinkėjų.
Į šiuos šokius įsitraukė net Darbo partija su savuoju V.Uspaskichu, itin oriai paskelbusi sprendimą remti G.Nausėdą.
„Darbiečiams“ tai buvo proga pasireklamuoti. Juk ir jų atstovams su vedliu priešakyje ne mažiau nei valstiečiams reikia europarlamentarų mandatų.
