Pedagogė, dirbanti su grįžusių emigrantų vaikais, atskleidė, kokių sunkumų kyla

Didėjantis iš užsienio grįžtančių emigrantų srautas tapo iššūkiu šalies švietimo įstaigoms – jas pradėjusiems lankyti vaikams kyla sunkumų. Valdžia tikina žinanti problemą ir jau ėmėsi priemonių keisti situaciją. O ką mano pedagogai?

Logopedė-specialioji pedagogė V.Miškinienė mano, kad iš užsienio grįžusiems vaikams reikalinga individuali pagalba.<br>A.Karaliūno nuotr.
Logopedė-specialioji pedagogė V.Miškinienė mano, kad iš užsienio grįžusiems vaikams reikalinga individuali pagalba.<br>A.Karaliūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 25, 2019, 3:15 PM, atnaujinta May 27, 2019, 2:42 AM

Kultūrinė integracija dėl skirtingose šalyse taikomų mokymo programų skirtumų ir nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas – tokie sunkumai minimi dažniausiai.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, švietimo įstaigoms ši problema tampa vis aktualesnė, nes grįžta vis daugiau vaikų. Jis norėtų sukurti modelį, kurį naudojant pagalbos sulauktų tiek pedagogai, tiek moksleiviai.

Ministerija yra numačiusi mokyklose įdarbinti daugiau kaip 200 mokytojų padėjėjų, kurie atliktų šį darbą. Kurti bandomąjį tinklą planuojama 10 šalies savivaldybių, o vėliau išplėtoti patirtį.

Tinklas pradės veikti nuo rugsėjo, o 21 mokykla jau aktyviai dirba šioje srityje. Karmėlavos (Kauno r.) Balio Buračo gimnazijoje šiuo metu mokosi 15 moksleivių, kurie mokslus pradėjo užsienyje, nuo naujų mokslo metų jų skaičius dar padidės.

– Kokios didžiausios problemos kyla iš užsienio grįžusiems vaikams, o galbūt ši problema išvis pernelyg sureikšminama? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo gimnazijos logopedės-specialiosios pedagogės Vidos Miškinienės.

– Didžiausias trukdys sėkmingai tęsti mokslus – nepakankamos lietuvių kalbos žinios, nes kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė. Vaikų sugebėjimus daugiausia lemia tėvų išprusimas. Jeigu suaugusių šeimos narių kalbiniai gebėjimai yra geri, jie perduodami vaikams.

Pusės iš užsienio grįžusių vaikų kalbiniai gebėjimai atitinka jų amžiui taikomas normas, kitiems reikia pagalbos.

Kita bėda – mokymo programų skirtumai įvairiose šalyse. Skiriasi net amžius, kada pradedama vaiką mokyti. Užsienio šalyse populiaru taikyti integruotas gamtos mokslų programas, o Lietuvoje biologijos, chemijos ir fizikos pamokos yra atskiros.

Aišku, Anglijoje ar kitose užsienio šalyse vaikai visai nesimoko Lietuvos istorijos ar lietuvių kalbos.

– Ar Lietuvoje sunkiau mokytis negu užsienio šalyse?

– Integruoto mokslo programa yra daug siauresnė, o Lietuvoje patvirtintos programos platesnės ir vien dėl šios aplinkybės vaikams sunkiau mokytis.

Gimnazijos moksleiviams pasiūlėme parašyti savo įspūdžius. Vyresnių klasių moksleiviai tikino, kad Lietuvoje labai sunku mokytis – daug pamokų, namų darbų, testų. Jų nuomone, užsienyje mokytis buvo gerokai lengviau.

Vienoje Anglijos mokykloje, kurioje mokosi 40 lietuvių, bendravome su moksleiviais. Nė vienas nenorėjo grįžti į mokyklą Lietuvoje.

Apklausėme gimnazijos dešimtokus dėl mokymo įstaigoje patiriamo streso, ir jie tikino, kad visas šešias gimnazijoje praleidžiamas valandas jie yra įsitempę. Taip nutinka dėl didelio krūvio.

Dar vienas ryškus skirtumas: Lietuvoje mokymo programos orientuotos į akademines žinias, užsienyje – į praktinį jų taikymą.

– Ar galima teigti, kad iš Lietuvos išvykusiems vaikams lengviau prisitaikyti užsienio mokykloje negu grįžusiems?

– Užsienyje vaikai taip pat patiria socialinį ir kultūrinį šoką. Manau, kad jis patiriamas abiem atvejais ir palyginti streso dydį sudėtinga. Tai priklauso ir nuo vaiko, jo šeimos požiūrio į supančią aplinką.

Kuo vaikas mažesnis, tuo jis lengviau prisitaiko.

– Ar dažni atvejai, kai pedagogams nepavyksta padėti moksleiviui prisitaikyti naujoje aplinkoje?

– Nesėkmingų atvejų būta, tačiau labai mažai. Įsiminė 16 metų vaikinas, kuris grįžo iš Ispanijos. Šioje katalikiškoje šalyje jis praleido visą gyvenimą ir išsiugdė tvirtus religinius įsitikinimus. Lietuvoje vaikinui buvo per didelis kultūrinis šokas, mat tarp bendraamžių jis buvo vienintelis su tokiomis nuostatomis.

– Ar švietimo strategų sumanymas steigti mokymo įstaigose mokytojų padėjėjų etatus gali būti veiksminga priemonė integruojantis iš užsienio grįžtantiems moksleiviams?

– Tai būtų veiksmingas ir efektyvus sprendimas.

Dabar atvykęs vaikas atsiduria klasėje tarp 24–30 moksleivių. Mokytojas jam gali skirti porą minučių, nes turbūt yra ir daugiau vaikų, kuriems reikia daugiau dėmesio.

Pagalbą vaikui gali teikti psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas. Kaip dabar tai vyksta?

Negaliu moksleivių įtraukti į kalbos sutrikimų turinčių vaikų sąrašą, todėl jie tiesiog prisijungia prie grupės, ir stengiuosi tiek pamokų metu, tiek po jų padėti vaikams, nors už šį darbą net negaunu jokio atlygio. Pagalbą būtų galima pavadinti neoficialia. Kitose švietimo įstaigose problema sprendžiama labai panašiai.

Naujas mokyklos darbuotojas būtų konsultantas, padėjėjas tiek vaikui, tiek pedagogams.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad individualus darbas su vaiku labai veiksmingas, padedantis greitai pasiekti rezultatų. Tuo pat metu naudą pajustų ir mokytojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.