55 metų G.Nausėda užtikrintai pirmavo absoliučiai visose iš 60 savivaldybių. Net didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – rinkėjai buvo palankesni šiam kandidatui. 44-erių I.Šimonytė neturėjo jokių šansų.
G.Nausėda rinkimus laimėjo surinkęs 876 749 balsus (65,86 proc.), I.Šimonytei balsą atidavė 437 399 rinkėjai (32,86 proc.).
Pasveikino G. Nausėdą
I. Šimonytė LRT studijoje 22 val. oficialiai pripažino pralaimėjimą ir atskleidė, kad paskambino G. Nausėdai pasveikinti su pergale.
„Matyt, yra tokia žmonių valia – ką čia ir komentuoti. Aš jau paskambinau (G. Nausėdai) – juk pažįstu skaičius ir neturiu ko laukti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji turėjo paaiškinimą, kodėl antrajame ture tai stipriai atsiliko nuo savo konkurento.
„Turiu paaiškinimą – kadangi aktyvumas nebuvo mažas ir akivaizdu, kad tie žmonės, kurių kandidatas nepoateko į antrąjį turą, jie pasirinko G. Nausėdą. Tikiuosi, kad jį pasirinko, kad norėjo balsuoti už G. Nausėda, o ne prieš mane“, – kalbėjo I.Šimonytė.
I. Šimonytė sakė, kad pasirodžius rezultatams iš Vilniaus atotrūkis dar sumažės, bet pripažino, kad pavyti G. Nausėdos jai nepavyks.
„Aš nežinau, kodėl žmonės komplikuoja dalykus ir mano, kad kai nelaimi rinkimų, tai pasaulis pasibaigia. Pasaulis rytoj taip pat gyvuos, o aš gyvuosiu su juo“, – sakė ji.
Aktyvumas - kiek daugiau nei 53 proc.
Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei pirmajame ture prieš dvi savaites, bet didesnis nei 2014 metais per prezidento rinkimų antrą turą.
Pirmajame ture galutinis aktyvumas buvo 57 proc., 2014 metais prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 47 proc. rinkėjų.
„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų susidomėjimą Europos Parlamento rinkimuose. Galima konstatuoti, kad tikrai rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc., ir, matyt, galime pretenduoti į rekordą visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
2009 metais, kai per Europos Parlamento rinkimus nebuvo renkamas prezidentas, rinkėjų aktyvumas buvo mažiau kaip 21 proc.
VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamento rinkimų rezultatai bus skelbiami po vidurnakčio.
„Kadangi paskutiniai Europoje baigia balsuoti italai, tai bus 24 val. Lietuvos laiku, atitinkamai po 24 val. skelbsime rinkimų rezultatus EP rinkimuose“, – sakė ji.
Pirmajame ture - atkakli kova
Pirmojo rinkimų turo kova buvo įtempta, kol buvo suskaičiuoti visų apylinkių balsai.
G.Nausėda daugiausia balsų surinko 46 savivaldybėse, I.Šimonytė – 8.
Galiausiai sulaukus balsų iš vienos iš Lazdijų rajono apylinkės paaiškėjo, kad nuo pat rinkimų pradžios į priekį išsiveržęs G.Nausėda labai menku skirtumu atsiliko nuo I.Šimonytės – jis surinko 30,95 proc. balsų, kandidatė – 31,13 proc.
G.Nausėdą ir I.Šimonytę skyrė 2647 balsai.
Kartu su prezidento rinkimais, vyko Lietuvos atstovų į Europos parlamentą (EP) rinkimas. Lietuva deleguos 11 atstovų. Rinkimuose į EP dalyvavo 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų.
Pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl rinkimų tvarkos pažeidimo
Policija pradėjo du tyrimus dėl galimų su rinkimais susijusių administracinių nusižengimų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas.
Nuo gegužės 20 iki gegužės 27 dienos policija iš viso gavo 26 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus.
Tyrimai pradėti dėl to, kad praėjusios savaitės antradienį Alytuje buvo nuplėštas vieno iš kandidatų plakatas, ir kad sekmadienį nuo Šalčininkų savivaldybės Poškonių rinkimų apylinkės pastato dingo Lietuvos vėliava.
Policija dėl šių pažeidimų pradėjo administracines teisenas.
E. Šileris tvirtino, kad sekmadienį policija sulaukė 13 pranešimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų. Dauguma pranešimų, anot jo, buvo menkaverčiai.
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą paskambino neblaivus pilietis ir pranešė apie galimą pasikėsinimą į naujai išrinktą prezidentą. Jam nustatytas 2,96 promilės girtumas.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė per spaudos konferenciją teigė, kad komisija iš viso sulaukė maždaug 60 pranešimų apie galimus pažeidimus.
„VRK daugiau informacijos gavo dėl galimos agitacijos socialiniuose tinkluose. Pasidalinta pranešimais, turinčiais agitacinio turinio elementų, buvo ir nuotraukų su biuleteniais, rodoma žyma, už ką asmuo balsavo, dalijamasi iš vienos iš svetainių taip pat turinčių agitacinio turinio elementų. Nemažai susidomėjimo sulaukė ir portaluose skelbiama informacija apie kandidatus“, – vardijo ji.
„Kiek įdomesnis buvo pranešimas, jog restoranai, kavinės siūlė įvairias nuolaidas už VRK lipduką“, – pridūrė VRK vadovė.
VRK taip pat gavo rinkėjo pranešimą, kad jis nedalyvavo rinkimuose, nors pažymėta, kad dalyvavo.
Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.
