Tuo tarpu I.Šimonytė savo buvusiam konkurentui prezidento poste linki elementarios sėkmės.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir I.Šimonytės pokalbis – specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Vienas etapas baigėsi, kas toliau?
– Matysim, kas toliau. Dabar reikia šiek tiek atsipūsti. Kaip sakiau, taip ir dabar sakau, kad nei pasaulio pradžia, nei pasaulio pabaiga tie rinkimai. Įdomi patirtis, nors politikoje esu ne pirmą dieną ir tos patirties turiu, bet čia buvo netikėta patirtis.
Buvo įdomių momentų, aišku, puikiai suprantu, kad tie žmonės, kurie tikėjosi mano pergalės, gal dabar jaučiasi truputėlį nuliūdę ir nusivylę. Aš pati visiškai ramiai tą priimu, negali rinkimuose laimėti du, visą laiką laimi vienas. Tai tiesiog dabar reikia šiek tiek susirinkti išbarstytas jėgas ir tada galvosim, kas toliau.
– Žmonių, kurie už jus balsavo, šiek tiek mažiau antrajame ture buvo, bet jų yra 437 tūkst. Net neabejoju, kad jie jūsų Pavilnyje, sodinančios pomidorus, tikrai nemato ir neįsivaizduoja ateityje?
– Aš galiu viską suderinti, ir pomidorų sodinimą Pavilnyje taip pat, ką bedaryčiau. Ir dabar kampanijos metu paskutinėmis savaitėmis, paskutiniais savaitgaliais, kai buvo rinkimai, sugebėjau ir gėlių pasisodinti, ir šį bei tą nusiravėti.
Manau, kad čia vienas kitam netrukdo. Bet aišku, kad žmonių skaičius yra įspūdingas, kaip bežiūrėsi, čia yra daugiau negu penktadalis Lietuvos rinkėjų. Negali to ignoruoti, aišku, ten žmonės yra labai skirtingi.
Dalis jų turbūt balsavo už mane, nes jie balsuoja už partiją, kuri mane pasirinko savo kandidate, kita dalis ne, nes iš Europos Parlamento rinkimų rezultatų turbūt matom, kad tas skirtumas nėra toks mažas.
Ką galiu tiems žmonėms pažadėti, tai kad stengsiuosi jų pasitikėjimą pateisinti šiuo metu ten, kur esu. O toliau matysim.
– Kalbama apie jus kaip apie ateities politikę. Tas etapas jau baigėsi, turbūt reikia svarstyti, kas bus toliau.
– Yra visokiausių idėjų, vakar gavau klausimą, ar nesiruošiu kurti savo partijos, turėdama tiek balsų – tikrai ne. Lietuvoje ir taip viena iš didesnių problemų yra ta, kad politinis laukas yra labai margas ir jokia konsolidacija nevyksta.
Toks vaizdas, kad kiekvienas, einantis genijaus pareigas, arba nusprendęs, kad jis yra kažkoks lyderis, būtinai turi turėti savo partiją, nors jau ten ideologinės ir idėjinės skirtys darosi labai neaiškios. Aš lieku toje bendruomenėje, kurioje esu, o ką su ta bendruomene toliau galėsiu nuveikti, tai laikas parodys.
– Į tą bendruomenę jums pirmiausia reiktų įstoti.
– Manau, kad šitas klausimas irgi yra vienas iš klausimų, kuriuos svarstysiu artimiausiu metu.
– Ta bendruomenė puikiai supranta, kad jūs esate koziris, nes jūs savo asmeniu pramušėte konservatorių elektorato lubas. Ta bendruomenė turbūt irgi supranta, kad nelabai turi variantų, vis tiek reiktų kalbėti apie jūsų lyderystę.
– Nežinau, ta bendruomenė nėra labai tolygi, aš nė kiek neabejoju, kad joje yra žmonių, kurie už mane nebalsavo ir kuriems aš buvau netinkama kandidatė dėl to, kad galbūt jų požiūriai į tam tikrus dalykus nesutampa su mano požiūriais, tarkime tai būtų šeimos apibrėžimas ar tos pačios lyties asmenų partnerystė.
Aš nesu tas žmogus, kurio tikslas yra ateiti į kokią nors bendruomenę ir kurti konfliktus. Jeigu aš jiems dabar neatrodau tinkamas žmogus, klausimas, ar atrodyčiau tinkamas žmogus kaip lyderis. Bet šiandien reikia palikti tuos klausimus tiesiog susikratymui, nes tikrai nesu pasirengusi, truputėlį nuvargusia galva, tokius dalykus svarstyti.
Tai ne tik mano, o taip pat ir šimtų tūkstančių kitų žmonių interesai.
– Suprantu, kad su Gabrieliumi Landsbergiu jokių pokalbių nėra įvykę šiuo klausimu?
– Ne, mes tikrai apie tai neturėjome progos pasikalbėti. Mes labai trumpai kalbėjomės vakar, šiandien trumpai Seime, bet jokios išsamesnės diskusijos, ką čia galėtume kitaip padaryti artimiausiame politiniame laikotarpyje, tikrai nebuvo.
– Tuomet keistokai reiktų vertinti jo viešus pareiškimus. Jeigu jūs dar nesikalbėjote, o jis kalba apie tai, lyg jūs galėtumėte būti sąrašo lyderė arba net 2020 m. dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose ir apskritai būti partijos lydere.
– Aš esu kad ir labai jauna, kai kurių nuomone, bet matyt jau tokia senamadiška. Tokius dalykus reikėtų svarstyti akis į akį ir ne „Facebook“. Neturiu laiko nei pasekti visų įrašų, nei jų perskaityti, ypatingai paskutinėmis dienomis.
Žinau, kad kažkoks įrašas buvo, bet vis dar pasilieku sau malonumą kalbėtis su žmonėmis gyvai. Kai bus proga pakalbėti su G.Landsbergiu, tą ir padarysiu.
– Logikos tuose įrašuose ir pamąstymuose yra, sutikite. Vien Landsbergio pavardė iš karto daugeliui žmonių kelia neigiamas emocijas. Jūs visiškai kitokią žinutę nešanti, sugebate pritraukti kitokį elektoratą. Logiška, kad partijos lyderis svarsto tokius variantus.
– Yra turbūt visokių nuomonių. Yra žmonių, kurie ir mano pavarde lygiai taip pat manipuliuoja, neša visokias žinutes, su mano pavarde susijusias, kartais su realybe turinčias mažai ką bendro. Ir mano pačios patirtis, įsitikinimai sako, kad jeigu bandysi visiems įtikti, tai rezultate neįtiksi niekam.
Čia tikrai nereikia į tai žiūrėti kaip į komercinį projektą, kad gal mes pakeiskime marketingo vadovus ir turėsime kažkokį kitą rezultatą. Aš politiką truputį ne taip suprantu ir man atrodo, kad tai vis dar yra kažkokių idėjų sklaida ir kova.
Manau, kad pirmiausia reikia kalbėti, ar mes tikrai galime turėti tokią darbotvarkę, kur visi jaučiasi komfortiškai dėl vienokių ar kitokių sprendimų. Jeigu taip, tada yra vienaip, jeigu ne, tada gali būti ir visai kitaip.
– Jūs anksčiau nesvarstėte netgi stojimo į partiją galimybės.
– Nebuvo taip, kad aš niekada nesvarsčiau. Buvo laikai, kai aš tą rimtai svarsčiau, bet partijoje buvo man labai radikalių žmonių kaip Kazimieras Uoka kažkada, su kuriuo būti vienoje partijoje man būtų buvę gana nejauku.
Paskui nebuvo to poreikio, kadangi aš iš politikos pasitraukiau. Vėliau man atrodė, kad tai tikrai nėra pagrindinis klausimas. Prezidento rinkimų fone stoti į partiją ir paskui, jeigu esi išrinkta, iš jos išstoti – tokia labai keista perturbacija.
Bet tai yra vienintelė politinė bendruomenė, su kuria aš buvau pastebėta politikoje, tą sakiau ne kartą ir tikrai niekada jos nei šalinausi, nei bandžiau slėpti.
Dabar man daug kas priekaištauja, kad čia buvo neva tai mano problema, bet man atrodo, kad būtų labai nesąžininga, kad laimėjęs partijos pirminius rinkimus, gavęs partijos nominaciją, staiga pasakai, kad aš jūsų nepažįstu, duokit man partijos pinigus, o toliau nenoriu su jumis turėti nieko bendro.
Tikrai partija nesikiša į kampaniją visiškai ir aš turėjau visiškai laisvas rankas ir štabą, kuris dirbo man, tikrai ne partijai. Bet matyt dalies žmonių akyse ta sąsaja su kokia nors partija turi kažkokį neigiamą krūvį ir aš nesu tas naujas ir šviežias veidas politikoje, koks yra G.Nausėda, tai atitinkamai tie pasirinkimai ir susidėliojo.
Bet tai nereiškia, kad aš dabar turėčiau eiti pagal tokį įsivaizdavimą, staiga nutraukti visus ryšius, pasidaryti plastinę operaciją, pagaminti save iš naujo ir sakyti: laba diena, čia jums yra nauja I.Šimonytė, imkite mane ir skaitykite nuo nulio, su niekuo nepažįstama ir nuo nieko nepriklausoma. Ne, aš ne taip suprantu padorumą.
– Kokia jums galėtų būti nauda įstojimas į partiją: G.Nausėda užsiminė, kad matytu jus premjere tokiu atveju, jeigu jūs įstojate į partiją. Gal toks variantas ir įgyvendinamas?
– Aš šito pasisakymo negirdėjau, bet čia rinkimus laimėjusios partijos prerogatyva pasiūlyti premjero kandidatūrą, o tas premjeras įstojęs į partiją ar neįstojęs, matyt, jau ne prezidento reikalas.
Saulius Skvernelis gi nėra įstojęs į valstiečių ir žaliųjų partiją ir tai netrukdo jam būti valstiečių ir žaliųjų premjeru. Manau, kad tokia sąlyga čia iš viso nieko bendro su prezidentu neturi. Turėtų partija pirmiausia laimėti rinkimus arba formuoti valdančiąją daugumą tam, kad galėtų siūlyti premjerą. Tokią sąlygą aš suprantu.
– Jūs svarstytumėte tokią sąlygą, jeigu jums kažkada toks pasiūlymas būtų?
– Matytumėm. Dabar neatmesčiau, bet iki to dar yra daug darbo ir labai toli.
– Grįžtant prie jūsų rinkiminės kampanijos, kartotumėte?
– Taip, kartočiau.
– Gal tai reiškia, kad ir kartosite?
– Dabar tai nereiškia, kad tikrai kartosiu, nes 5 metai yra labai daug, daug dalykų gali pasikeisti ir atsitikti kažkokie įvykiai, kurie neleis to kartoti. Bet šiandien jeigu manęs paklaustų ir daug kas klausia, ar tu nesigaili, kad čia dalyvavai?
Ne, nesigailiu, kodėl turėčiau? Jeigu apsisprendžiau dalyvauti, tai ir dalyvavau. Jeigu būtų kažkoks „repeat“ režimas ar kartoti tą patį – taip, kartočiau. Tokios aplinkybės yra, kurios paskatino mane priimti tokį sprendimą, tada aš jį priėmiau ir garbingai, iki pabaigos dalyvavau.
– Kai su jumis kažkada kalbėjomės ir jūsų klausiau apie politines ambicijas, jūs sakėte, kad su Seimu jos ir pasibaigia. Dabar suprantu, šiek tiek jau keičiasi situacija?
– Tada, neslėpsiu, turbūt turėjau gana daug nuovargio ir dėl savo asmeninių aplinkybių, man atrodė vienu metu, kad niekaip negaliu visų šitų dalykų suderinti. Bet pasimokiau, kad suderinti galiu ir dar sudėtingesnius reikalus ir jie kažkaip susiderina ir susidėlioja.
Nesakysiu, kad yra lengva, bet kai yra daug žmonių pasitikėjimo ir matai, kad daug žmonių tavimi tiki, kažkaip mano toks būdas yra – aš negaliu tik rankute pamojuoti, susirinkti visas gėles, malonias dovanas ir tada išeiti į savo pomidorus Pavilnyje.
Tiek, kiek galėsiu, aš tiems žmonėms stengsiuosi atiduoti.
– Užsiminėte apie asmeninius reikalus. Jūsų mama jus labai palaikė, kai nusprendėte kandidatuoti. Ar labai nusivylė dabar?
– Mama mano yra vyresnio amžiaus žmogus, jai labiausiai skauda širdį dėl to, o ką dabar žmonės pasakys.
Bet man dėl to širdį skauda labai mažai ir aš jai sakau, kad viskas yra gerai, nieko neatsitiko, rinkimai yra toks dalykas, laimi visada vienas, yra daugybė žmonių, kurie manimi tiki ir pasitiki, gal tu tiesiog pasididžiuok ir viskas.
– Kai kurie apžvalgininkai teigė, kad jūsų misija šiuose rinkimuose buvo ne ta. Ne užimti postą, bet eliminuoti S.Skvernelį. Sutiktumėte su tokia nuomone?
– Taip atsitiko. Ar tai buvo mano misija – post factum gali ir taip atrodyti, bet aš tikrai nėjau į rinkimus su tikslu eliminuoti S.Skvernelį. Aš noriu priminti, kad labai ilgą laiką ta versija, kad antrajame ture galiu būti aš ir G.Nausėda, buvo priimama kaip absoliuti utopija.
Turint mintyje, kiek finansinių išteklių turėjo premjeras, pridėjus jo, kaip premjero viešumą ir galimybes, kurios kitiems kandidatams yra neprieinamos, neatrodė taip jau labai neįtikima, kad jis galėjo patekti į antrą turą. Jis gavo tikrai labai daug balsų, tai yra faktas.
– G.Nausėda jums daug komplimentų per šią kampaniją yra pasakęs, kai kalbama apie šiuos rinkimus, daug kas vartoja žodį inteligentiški debatai. Ko jūs palinkėtumėte savo buvusiam konkurentui G.Nausėdai, užėmusiam prezidento postą ir pradedančiam eiti šias pareigas?
– Pradžioje galiu jam palinkėti elementarios sėkmės. Tiesiog nuo elementarios sėkmės labai daug priklausys, kaip pavyks rikiuotis pirmuosius darbus. Seimo rinkimų kampanija greitai prasidės, tada kalbėtis su politinėmis jėgomis apie problemas, apie kurias G.Nausėda ketino kalbėtis, gali būti vis sunkiau ir sunkiau.
Tiesiog sėkmės pagauti laiko uodegą, kada gali pradėti tą daryti. Man visą laiką yra mistinis žmonių nepriklausomumas. Kartais tas nepriklausomumas gali reikšti, kad mes tiesiog nežinome interesų – nesakau, kad tai būtinai yra blogi interesai – kurie gali siekti konkretaus žmogaus palankumą, kuris neturi jokios atramos parlamente.
Dabar išrinkto prezidento tokia problema, kad parlamente nėra nieko ir klausimas, kaip tada su ta situacija tvarkytis. Aš palinkėčiau išminties matyti, kur yra pelai, kur yra grūdai, bandymai įtakoti, pasinaudoti ir prieš tuos bandymus atsilaikyti. Vakar sakiau ir dabar tą patį sakysiu, kad esu tas žmogus, kuris nori, kad Lietuvoje būtų daugiau pasitikėjimo vieni kitais.
Nesu žmogus, kuris a priori nuteisia kitą žmogų, pasmerkia ar neduoda jam šanso. Jeigu Lietuva taip pasirinko, aš tiesiog linkiu jam kitų žmonių pasitikėjimo, kad žmonės duotų šansą ir jis pats parodys, ką gali padaryti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
