Kol kas eilėje prie Lietuvos atstovo Europos Sąjungos Komisijoje išsirikiavo tokia galimų pretendentų eilė. Bet ji, neabejotinai, gali pailgėti arba sutrumpėti. Kam gi iš tikrųjų gali atitekti šis, taip geidžiamas ir itin gerai apmokamas, postas Briuselyje?
Lietuvos atstovas Europos Sąjungos (ES) Komisijoje, Vytenis Povilas Andriukaitis, komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą savo kadenciją baigs šių metų lapkritį.
Puikiai žinantis, kas šiuo metu vyksta Briuselio koridoriuose, jis itin skeptiškai vertino diskusijas Lietuvoje dėl atstovo ES Komisijoje: „Tie, kurie jau dabar diskutuoja, koks komisaro portfelis galėtų būti patikėtas mūsų šaliai ir kam jis galėtų atitekti – labai toli nuo sudėtingos realybės“.
Nauja komisija bu formuojama kitaip
V. Andriukaitis tvirtino, kad naujoji ES Komisija bus formuojama visai kitaip, nei buvo sudaryta prieš penkerius metus.
„Mūsų komisija buvo formuojama, remiantis trijų politinių jėgų konsolidavimu – socialistų, progresyviųjų ir liberalų. Taip pat buvo iš anksto aišku, kad Jeanas-Claude'as Junckeris taps komisijos pirmininku, o Martinas Schulzas – ES parlamento vadovu, todėl buvo nesunku sutarti dėl bendros komisijos programos. Ir, žinant programą, komisijos kompetencijas ir politinių jėgų išsidėstymą ES parlamente, J. C. Junckeris jau skirstė komisarų portfelius“, – dalijosi žiniomis V. Andriukaitis.
Jis taip pat priminė, kad prieš penkerius metus tik rugpjūčio mėnesį paaiškėjo, kokio ES Komisijos portfelio Lietuva galėtų tikėtis.
„Lietuvoje visi kaip iš Mėnulio iškritę! Apie kokį portfelį dabar galima diskutuoti“? – stebėjosi komisaras.
V. Andriukaitis prisipažino girdėjęs bent septynias Lietuvos politikų ir valdžios atstovų pavardes, kurie veržiasi iš jo perimti ES Komisijos atstovo pareigas. Jis be jau politiniuose kuluaruose aptarinėjamų pavardžių dar paminėjo susisiekimo ministrą Roką Masiulį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių.
Pastaruoju metu girdimas kalbas apie galimus kandidatus, V. Andriukaitis vadina iš piršto laužtais gandais.
ES parlamente nėra aiškumo
Tam, kad galima būtų realiai, kalbėti, kam ir kokie ES Komisijos portfeliai bus išdalinti, būtina sulaukti, kaip pasiskirstys politinės jėgos naujai išrinktame ES parlamente.
Šiuo metu, pasak V. Andriukaičio, situacija – absoliučiai neaiški: „Juk koks sunkus darbas – suburti stabilią koaliciją. Ankstesnė išsilaikė tik pustrečių metų. Dar prieš rinkimus į ES parlamentą posėdžiavusi ES Vadovų taryba nusprendė palaukti iki birželio 21 d. ir nesiimti jokių „ekstra“ veiksmų ar planų“.
Komisaras tvirtino, kad šiuo metu tikrai dar nežinoma, nei kas taps ES Komisijos vadovu, nei kas bus parlamento pirmininkas, nei kas užims komitetų vadovų postus. Neaiškus ir politinės deklaracijos turinys, kuriuo remiantis būtų skirstomi ES Komisijos portfeliai.
„Todėl šiuo metu nuspėti neįmanoma, į kokį portfelį galėtų pretenduoti Lietuva, nes portfelių „architektūra“ – tik komisijos vadovo rankose. Jis net vien asmeniškai gali paskirstyti portfelius, neatsižvelgdamas į ES parlamento komitetų rekomendacijas, o kreipdamas dėmesį, pirmiausia, į tai kokie darbai ar problemos šiuo ES – svarbiausi“, – tvirtino V. Andriukaitis.
Liepą paaiškės tik du dalykai
Iki liepos 2 d., kai įsigalios naujai išrinktųjų ES parlamento narių mandatai, pasak V. Andriukaičio, gali paaiškėti tik tai, kokia bus parlamento sudėtis ir kaip išsidėstys jėgos ES Vadovų taryboje.
Išrinktasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat turės apsispręsti, prie kurios politinės jėgos ES Vadovų taryboje šlietis. V. Andriukaitis prognozavo, kad greičiausiai mūsų šalies vadovas pasirinks konservatorius arba liberalus.
Ar Lietuva – tarp protingų šalių?
Kalbas, kad kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė, neva tai pažadėjusi užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui gauti ES Komisijos nario portfelį, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis vertino atsargiai: „Protingos ES šalys visada palaukia, kol bus paskirtas komisijos vadovas ir tik tuomet sprendžia į kokį portfelį būtų naudinga ir svarbu pretenduoti. Kitaip tariant, ne pretendentą į komisaro postą pasirenka, bet derasi dėl kuruojamos srities. Todėl šiuo metu būtų tikrai svarbu, kuri sritis Lietuvai rūpi labiausiai“.
Ž. Pavilionis pastebėjo, kad Lietuva dažniausiai elgiasi neprotingai – pirmiausia nusprendžia, kokį žmogų proteguoti arba kokiu atsikratyti: „Juk taip prieš penkerius metus buvo pasielgta su tuometiniu sveikatos apsaugos ministru V. Andriukaičiu“.
Svarstydamas, ar dabartiniai šalies vadovai gali nelaukti, kol bus sudaryta nauja ES Komisija ir, užbėgant įvykiams už akių, jau pasirinkti savo atstovą komisijoje, Ž. Pavilionis tokios galimybės neatmetė: „Viskas – įmanoma. Tačiau būtų gerai, jei Lietuva elgtųsi protingai. Bet kokiu atveju, naujo komisaro kandidatūrai turės pritarti ne tik premjeras, bet prezidentas ir Seimas“.
Šiuo metu, pasak Ž. Pavilionio, realiausias kandidatas ES Komisijos vadovo postui užimti, Vokietijos europarlamentaras, pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos kandidatas Manfredas Weberis. Tačiau pagrindinė M. Weberio rėmėja Vokietijos kanclerė Angela Merkel nesutaria su šiai kandidatūrai prieštaraujančiu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Be to Europos Sąjungos sostinės nenori perleisti šio sprendimo ES parlamentui.
