Kai pradėjau ieškoti teisybės, viskas atsisuko ne tik prieš mane, bet ir prieš mano sūnų. Vaikas patiria psichologinį spaudimą. Jo nesiveža į ekskursijas, ruošiamasi jį palikti kartoti tos pačios klasės kursą.
Gimnazijos vadovai stengiasi ne spręsti susikaupusias problemas, o dangstyti ten tarpstančias negeroves.
Dėl sūnaus sumušimo bandžiau kreiptis ir į policiją, tačiau gavau atsakymą, kad jie niekuo negali padėti – sūnaus skriaudikai dar per maži, kad juos būtų galima bausti už smurtą.
Tai ką man daryti, jei gimnazijoje saugumas nulinis, gimnazijos vadovų savivalė beribė, o policija šiuo atveju yra neįgali?!“ – retoriškai klausė į portalo lrytas.lt redakciją užsukusi Šiaulių rajono gyventoja, kurios sūnus mokosi penktoje Gruzdžių gimnazijos klasėje.
Skundas atsisuko prieš dukrą
Priekaištų Gruzdžių gimnazijos vadovams bei socialinei pedagogei negailėjo ir kartu su vienuolikmečio motina į redakcija užėjusi kita šioje gimnazijoje besimokančių vaikų motina.
„Mano trylikametis sūnus gimnazijoje taip pat buvo sužalotas du kartus. Pirmą kartą prieš trejus metus, pastarąjį kartą – kovo mėnesį. Vietoj išsamaus tyrimo sulaukiau tik socialinės pedagogės pasiūlymo: „Gal nejudinkime to.“
Kai savo penkiolikmetės dukters telefone užtikau bendraklasės pasiūlymą įsigyti kvaišalų, vėl kreipiausi į socialinę pedagogę. Ši pažadėjo pranešti policijai.
Kiek žinau, ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas, o mano duktė gimnazijoje buvo terorizuojama kaip skundikė“, – nuoskaudą liejo ir ši moteris.
Vaiką vežė į ligoninę
Dėl vienuolikamečio sūnaus susirūpinusi motina neslėpė, kad jis yra judrus, o mokslai nelabai sekasi.
„Vis dėlto man svarbu, kaip į vaiką žiūri pedagogai. Mano sūnui prieš fizinio lavinimo pamoką kažkas tamsiame koridoriuje pakišo koją. Vaikas griūdamas užsigavo.
Fizinio lavinimo mokytojui jis pasisakė, kad skauda koją. Mokytojas mano sūnų nuvedė pas auklėtoją, o ši, anot sūnaus, tik atkirto: „Vesk iš čia tą melagį.“
Apie gimnazijoje traumą patyrusį sūnų man pranešė medicinos sesuo, į kurią nesiliaujant skausmui kreipėsi sūnus.
Aš jį nuvežiau į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, kur medikai įtarė nykščio raiščių plyšimą. Koja buvo sudėta į langetę. Po savaitės atlėgus sutinimui koja vėl buvo peršviesta – pirminė diagnozė nepasitvirtino“, – sakė vienuolikmečio motina.
Kreipėsi ir į policiją
Moteris sielojosi, kad besigydydamas sūnus sulaukė klasės draugų pašaipų: neva auklėtoja jiems sakė, kad jis yra sveikas, o traumą tik išsigalvojo.
„Norėdamas įrodyti, kad nėra melagis, sūnus fotografavo į langetę sudėtą koją ir siuntė šias nuotraukas draugams.
Į gimnaziją sugrįžęs sūnus buvo sumuštas ir jį vėl teko vežti į klinikas.
Sužinojau, kad skriaudikas tą savaitę pasižymėjo apkuldamas ne tik mano sūnų.
Kreipiausi ir į policiją, bet gavau atsakymą, kad kaltininkas dėl per jauno amžiaus baudžiamojon atsakomybėn negali būti patrauktas“, – sakė penktoko motina.
Reiškė pretenzijas gimnazijai
Pasak moters, sūnus dabar patiria psichologinį spaudimą. Dėl per didelio pastabų skaičiaus berniukas su klasės draugais negalėjo vykti į ekskursiją, jį grasinama palikti kartoti tos pačios klasės kursą.
Gimnazisto motina sakė bandžiusi kalbėtis su klasės auklėtoja, socialine pedagoge, ieškoti galimybių, kaip pataisyti padėtį.
„Iš gimnazijos kolektyvo sulaukiau tik priekaištų, kad neprižiūriu sūnaus, kartu su juo neruošiu pamokų. Ir aš, ir mano vyras esame dirbantys žmonės, tad ne viską galime suspėti.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja pareiškė, kad apie susidariusią padėtį bus pranešta vaiko teisių specialistams, Vaiko gerovės komisijai.
Eidama į Vaiko gerovės komisiją maniau, kad ten bus svarstoma apie gimnazijos saugumą, o ten buvo kalbama tik apie mano sūnų – gal jis hiperaktyvus, gal reikia keisti ugdymo programą...
Manau, problemų būtų mažiau, jei pedagogai dirbtų savo darbą, o ne stengtųsi užglaistyti tarpstančias negeroves. O dabar yra taip: jei netyli ar paprieštarauji, tai esi pats kaltas ir kaltas tavo vaikas“, – sakė penktoko motina.
Nukentėjo ir kitas berniukas
Nuoskaudas išliejusiai vienuolikmečio motinai antrino kita dviejų Gruzdžių gimnazijoje besimokančių vaikų motina.
Moteris sakė, kad nerimą kelia ne tik gimnazijoje tarpstantis smurtas, bet ir kvaišalai.
„Pirmą kartą mano paauglys sūnus gimnazijoje buvo sužalotas prieš trejus metus. Tuomet jį pastūmė, vaikas griūdamas susilaužė raktikaulį. Tiesa, gimnazija buvo linkusi manyti, kad vaikas pargriuvo pats.
Šiemet kovo 13-ąją jis vėl nukentėjo – buvo apspardytas klasioko“ – sakė paauglio motina.
Dukra sulaukė pašaipų ir replikų
Moteris sakė ne juokais išsigandusi, kai dukters telefone rado žinutę su bendraklasės pasiūlymu įsigyti kvaišalų.
„Žinutę rašiusi dukters bendraklasė tvirtino jau išbandžiusi kokainą ir žinanti, kur būtų galima jo gauti.
Šoko ištikta iškart paskambinau gimnazijos socialinei pedagogei. Ji pažadėjo pranešti policijai, bet jokios reakcijos nesulaukta.
Tiesa, reakcija į mano veiksmus buvo, bet tikrai ne tokia, kokios tikėjausi.
Mano dukra bendramoklių buvo išvadyta skundike, sulaukė pašaipų ir įžeidžių replikų. Ją pasiekė žinios, kad ją ruošiamasi pamokyti – nukirpti plaukus.
Nebeištvėrusi kasdienio psichologinio smurto dukra užsimojo vienai bendraamžei. Po šio incidento buvo Vaiko teisių apsaugos specialistų apklausa, svarstymas Vaiko gerovės komisijoje.
Kai gimnazijos vadovybei rūpi tik geras vardas, o ne problemų sprendimas, nieko gero laukti negalima“, – sakė dviejų Gruzdžių gimnazijoje besimokančių vaikų motina.
Svarbu rasti bendrą kalbą
Gruzdžių gimnazijos direktorius Juozas Vasiliauskas sakė, kad į redakciją besikreipusių motinų rūpestis dėl atžalų yra puikiai suprantamas, tačiau tikrovė tikrai nėra tokia, kokią jos bando pavaizduoti.
„Pas mus mokosi 240 mokinių. Dirba profesionalūs pedagogai, taikomos įvairios priemonės, patyčių mažinimo programos. Neseniai atliktas auditas parodė, kad dirbama tinkama linkme ir patyčios mažėja.
Penktokų auklėtoja dirba gerai. Jai pretenzijų anksčiau neturėjo ir minėto mokinio motina. Ji prieš pusmetį manęs dar prašė: „Tik nekeiskite klasės auklėtojos.“ Keista, kad dabar gimnazisto motinos nuomonė apie auklėtoją kardinaliai pasikeitė.
Balandžio mėnesį gimnazijoje mūsų iniciatyva buvo surengta prevencinė akcija – kvaišalų ieškojo kinologų atsivežtas šuo. Per šią akciją narkotikų pas mokinius nerasta.
Jei tėvai nori bendradarbiauti, bendradarbiaujama.
Nesakau, kad mokykla viską gerai padaro. Žinoma, kad ne, bet panašių problemų yra ir kitose mokyklose.
Svarbiausia, mano manymu, yra rasti bendrą kalbą tarp mokytojo, mokinio ir jo tėvų.
Jei kuris nors iš jų tokio bendradarbiavimo nesiekia, tai pedagogas yra bejėgis ką nors pakeisti“, – sakė Gruzdžių gimnazijos direktorius.
Penktokas tingi mokytis
Penktos klasės auklėtoja Rima Bernotienė sakė, kad mokslo metų pradžioje tarp šios klasės mokinių tvyrojusi įtampa atlėgo – nesutarimai tarp bendraklasių jau praeityje.
„Buvo tik vienas smurto atvejis. Patyčių klasėje nebėra. Kiekviena konkreti situacija yra išanalizuojama. Nė vienas vaikas nėra ignoruojamas.
Jei kalbėtume apie ekskursiją, tai dar mokslo metų pradžioje buvo sutarta, kad į ją nevyks daugiau nei penkias pastabas per pusmetį gavę mokiniai.
Šį pastabų limitą viršijo trys mokiniai, bet kiti du dar buvo gavę ir pagyrimų, kurie kompensavo dalį pastabų, o minėtas berniukas turėjo daugiau nei trisdešimt pastabų ir nė vieno pagyrimo, todėl nevyko į ekskursiją“, – sakė R.Bernotienė.
Pasak auklėtojos, šis penktokas yra gabus, tačiau tingi mokytis: neatlieka namų darbų, nedirba per pamokas.
Berniukui trūksta dėmesio
Klasės auklėtojos žodžius patvirtino ir lietuvių kalbos mokytoja Rasa Malinauskienė.
„Šis vaikas yra labai judrus. Atrodo, kad jis į mokyklą ateina tik linksmintis: nenusiteikęs dirbti, neturi darbo priemonių. O jei atsineša, tai neišsiima jų iš kuprinės.
Jis nori būti pastebimas, siekia dėmesio. Jei stovi šalia ir ir skiri jam dėmesio, tai sugeba atlikti užduotis, bet dėmesio per pamoką reikia ir kitiems mokiniams“, – sakė mokytoja.
Tai, kad dėmesio reikalaujančiam paaugliui jo gali trūkti kitose erdvėse ar šeimose, tvirtino ir kiti šį vaiką mokantys Gruzdžių gimnazijos pedagogai.
Dialogas gali būti tik tarp dviejų pusių
Socialinė pedagogė Rosita Veikalienė sakė pastebėjusi, kad yra tėvų, kurie savo kaip tėvų funkcijas norėtų perleisti pedagogams.
„Mes su vaikais dirbame tik dalį dienos, o didesnį laiko tarpą jie praleidžia šeimoje.
Bandant daryti teigiamą poveikį mokiniui turi būti dialogas tarp tėvų ir pedagogų. Dialogas gali būti tik tarp dviejų pusių.
O jei viena pusė nerodo noro kalbėtis, tai gali verstis per galvą, tačiau nieko gero neišeis“, – sakė R.Veikalienė.
Apie kvaišalus pareigūnams pranešė
Socialinė pedagogė sakė, kad apie negerovių slėpimą gimnazijoje negali būti nė kalbos.
Apie gimnazistės telefone rastą žinutę – pasiūlymą išmėginti kvaišalų – socialinė pedagogė sakė informavusi policijos pareigūnus, tačiau jų atsakymo negavusi.
„Tuoj po šio įvykio surengėme prevencinę akciją, pasikvietėme policijos pareigūnus su ieškoti kvaišalų apmokytu šunimi. Jis kvaišalų gimnazijoje nerado.
Patys rengti patikrinimų ir kraustyti mokinių kišenių ar kuprinių mes negalime. Tai mums draudžiama“, – sakė R.Veikalienė.
Informaciją perdavė kriminalistams
Portalas lrytas.lt pasidomėjo, ar policija išties buvo informuota apie žinute Gruzdžių gimnazistei atsiųstą pasiūlymą įsigyti kvaišalų.
Šiaulių apskrities policijos atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė patvirtino, kad Gruzdžių gimnazijos socialinė darbuotoja R.Veikalienė kreipėsi į policiją ir pateikė šias sunerimti verčiančias žinutes.
„Ši informacija buvo perduota kriminalistams. Nors ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas, tai nereiškia, kad jo nebus“, – sakė G.Smagriūnienė.
