Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi bei apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi.
– Pradėkime nuo pranešimo vertinimų, pone Ignatavičiau. Kokie jie?
T.Ignatavičius: Dvejopi. Pačioje pradžioje pirma emocija, išgirdus metinį panešimą, kuris jau yra paskutinis po dviejų kadencijų – tarsi prezidentė nepasinaudojo proga susmaigstyti peilių valdantiesiems į nugarą, nors galėtų ir galbūt net buvo tikimasi, kad tai įvyks.
Kadangi tai paskutinis metinis pranešimas, tai galėjo aštresnės kritikos sulaukti dabartinė valdančioji dauguma, premjeras Saulius Skvernelis.
– Nepakankama ji buvo?
T.Ignatavičius: Man atrodo, kad prezidentė šiuokart, galbūt dėl to, kad yra šlubuojanti antis ir jau nėra intereso spardyti valdančiųjų, o galbūt dėl kito intereso, turint galvoje jos tolimesnes politines ambicijas, dairantis į Europos Sąjungos postą, ganėtinai švelniai grybštelėjo valdančiuosius ir jų smarkiai netalžė, kaip kad yra įprasta, kaip girdėjome kritiką per ankstesnįjį metinį pranešimą.
Apskritai D.Grybauskaitės metiniai pranešimai būdavo ganėtinai aštresni.
Dabar tai, ką išgirdome, gal juokais galima pasakyti – spaudos konferencija be galimybės paklausti.
Tiesiog šalies vadovė perbėgo per tam tikras sferas, užkabindama probėgšmais problemas, bet nepateikdama nei gilesnės analizės, nei rimtesnio vertinimo taip, kaip ji įsivaizduoja tas problemas.
Pateikta panoraminė santrauka, papunkčiui kažkas kažkiek apžvelgta. Netgi sakyčiau tai yra neseniai išleistos knygos apie šalies vadovę „Nustokim krūpčiot“ ir apie ją sukurto filmo trumpas reziumė.
– Kaip teigia D.Grybauskaitė, naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą, per pastaruosius per dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika ir neva prie to prisidėjo valdančiųjų kuriami apokaliptiniai scenarijai, draudimai. Pone Sinkevičiau, čia akmenėliai į jūsų daržą ne tik kaip valdančiųjų atstovo, bet ir kaip ekonomikos ir inovacijų ministro.
V.Sinkevičius: Ekonomikos ir inovacijų ministerija nieko nėra uždraudusi, o tik stengiasi, kad viskas būtų leidžiama kuo greičiau. Bet jeigu rimtai, tai yra daromas tyrimas Investuotojų forumo kasmet.
2016 m., kai buvo išrinktas naujas Seimas, Vyriausybė, aišku, tos nuotaikos buvo labai optimistinės ir per tuos 2 metus jos čia dirbančių įmonių šiek tiek pavažiavo žemyn.
Bet žiūrėkime į objektyvius kriterijus. Pirmiausia šalies investicinis klimatas vertinamas „Doing Business“ reitinge Pasaulio banko, kur vertinama 190 valstybių.
Lietuva – 14-oje vietoje tarp 190 valstybių pasaulyje. Tai yra aukščiausia Lietuvos vieta per nepriklausomybę. Antras dalykas – sukurtos darbo vietos.
Vien per praeitus metus sukurta per 5 tūkst. darbo vietų. Didžiausi investuotojai atėjo į Lietuvą, tokie kaip „Hella“, „Continental“, būtent šios Vyriausybės valdymo metais. Reikia žiūrėti į objektyvius skaičius.
– D.Grybauskaitė neobjektyvi šioje situacijoje?
V.Sinkevičius: Aš manau, kad ji atkreipė dėmesį į investuotojų nuotaikų apklausą ir tai yra labai gerai.
– Ji ne atkreipė dėmesį, ji pasakė, kad neramu dėl to.
V.Sinkevičius: Mes atkreipsime dėmesį į prezidentės nuogąstavimą ir aš visuomet turiu pasiūlymą dėl investicinės aplinkos gerinimo, kuriuos keliu ir Vyriausybėje, ir Seime.
Mes dirbsime ir toliau gerinant šalies investicinį klimatą. O kad pasitaiko įvairių nuomonių, iniciatyvų parlamente – mes nesame išimtinis parlamentas.
To pasitaiko įvairiuose parlamentuose. Svarbiausia yra įstatymai, kurie yra įgyvendinti ir kurie veikia valstybėje.
Tie įstatymai indikuoja labai aiškiai. Pasaulio bankas yra nepriklausomas, renkantis paskutiniuosius duomenis, juos vertinantis ir pateikiantis išsamiausius tyrimus.
Tuose tyrimuose mes lenkiame visas regiono valstybes ir esame 14 pasaulyje. Visada galima kalbėti, kad Lietuvoje yra pagaliau šilta arba galima sakyti, kad yra alinantis karštis. Kaip pasirinksi pateikti gerą naujieną.
– O jums šilta ar karšta šiuo laikotarpiu?
V.Sinkevičius: Dabar yra įdomus laikotarpis. Prezidentė pasakė, kad su valstybe yra viskas gerai, tai yra svarbu. Ir atsispirti nuo to, kad daugelis tų darbų buvo įgyvendinti būtent šios Vyriausybės.
Jei kalbame apie įsipareigojimus NATO, valstybės apsaugą ir panašius klausimus, tai būtent ši Vyriausybė rado galimybių skirti 2 proc., o ne ieškojo kažkokių atsikalbinėjimų.
Būtent ši Vyriausybė sukvietė kitas politines partijas prie stalo pasirašyti politinių partijų susitarimą.
Ir prezidentės kalboje tas atsispindėjo, turbūt ne tik apie Prezidentūrą sukasi pasaulis, bet atspirties taškas, kad su šita valstybe yra viskas gerai, yra ir buvusių, ir esamos Vyriausybės nuopelnai.
O kad dirbant tuos darbus pasitaiko įvairių klaidų, komunikacijos klaidų, tai yra normalu ir neišvengiama.
– Prezidentės pranešime griežtokai kalbama apie tam tikras sritis, politinę kultūrą kuri neva įsigalėjusi Lietuvoje. Sakyti, kad prezidentei atrodo, kad viskas Lietuvoje yra gerai, nedrįsčiau, pone Sinkevičiau?
V.Sinkevičius: Prezidentė pati taip pasakė. Jos buvo teiginys, kad iš esmės su šita valstybe viskas gerai. Kad tikrai yra vietų, kur galimai buvo padarytos klaidos, kartais elementarios komunikacijos klaidos – taip, jų buvo.
– Pavyzdžiui? Buvo paminėta konkrečiai: „Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“. Klaidos čia ar ne?
V.Sinkevičius: Aš suprantu, kad tai yra akmuo į mano kolegos Aurelijaus Verygos daržą, tačiau aš manau, kad Aurelijaus pastangos, kad mūsų vaikai sveikai maitintųsi mokyklose, galų gale jo kova su alkoholiu, kur dabar matome statistikoje, kad kasmet alkoholio suvartojimas mažėja po litrą Lietuvoje ir aš didžiuojuosi, kad pagaliau nepatenkame tarp top 3 valstybių, kur išgeriama daugiausia alkoholio.
Šioje vietoje ta kritika yra nepagrįsta, bet taip, A.Verygai tikrai buvo sunku komunikuoti tuos pokyčius, jie dažnai buvo pateikiami kaip draudimai.
Bet aš manau, kad po 10 metų jeigu turėsime sveikesnę visuomenę, galų gale pagaliau turime valstybę, labai keista, kad prezidentė neatkreipė dėmesio – pagaliau šiemet mes grįžtame prie to, kad esame auganti valstybė, turėsime daugiau piliečių, sveikų piliečių.
Aš manau, kad visi prisiminsime A.Verygą kaip labai sėkmingą ministrą, kuriam dėl to, deja, teko susideginti savo reitingus. Bet populiarumas už mūsų vaikų sveiką gyvenseną – aš labai gerbiu jį už tai.
T.Ignatavičius: Gal reikėtų atskirti. Viena yra pastangos, o kita realūs veiksmai. Ko gero čia turima galvoje, kad pastangos gal ir gerai, bet ne viską pavyksta įgyvendinti – sukoncentravimas viso dėmesio į draudimus ir tarsi tai pagrindinis dalykas.
V.Sinkevičius: Aš tikrai žinau, kad A.Verygos darbotvarkėje tikrai nėra draudimų. Tačiau labai dažnai žiniasklaidoje tas matosi, kad tai yra pagrindinis dalykas ir viena ar kita įstatymų iniciatyva pirmiausia išeina su antrašte, kad tai yra naujas draudimas, nes tai yra įdomu, skaitoma ir panašiai.
T.Ignatavičius: Nenutolstant nuo metinio pranešimo, to ir pasigendi – aiškumo. Prezidentė tarsi pasako, kad iš esmės su valstybe viskas gerai, o paskui pradeda vardinti problemas.
Bet gilesnės analizės trūksta. Draudimai paminėti, bet kas tame blogai – nepasakoma. Nenoriu nei oponuoti šalies vadovei, nei advokatauti ministrui, bet kalbant apie investicijas, jeigu prezidentė greičiausiai nenori pasakyti, kad nepritaria Seime vykdomai politikai – ir komisijų sudarymas, ir įtraukimas dešimties metų senumo įvykių, pavyzdžiui apie finansinę krizę – bet reikia argumentuoti, kas tame yra blogai.
Ji tada atranda, kad tai gąsdina investuotojus. Prieš metus ji galėjo pasakyti, spėju, kad tai gena mūsų piliečius iš Lietuvos, daug žmonių išvažiuoja, kas būdavo anksčiau.
Dabar, kai mes turime teigiamą balansą, kai daugiau žmonių sugrįžta, emigracijos banga sumažėjusi, tai reikia rasti kitą argumentaciją. Šiuo atveju minimi bėgantys investuotojai.
– Pone Sinkevičiau, minėjote, kad klaidų buvo padaryta. Ką turite omenyje sakydamas komunikacijos klaidų?
V.Sinkevičius: Kalbant apie tą patį sveiką maistą mokyklose. Tas tikrai buvo nepakankamai iškomunikuota, suderinta su savivaldybėmis.
Ne kiekvienos mokyklos virėja turėjo tuos įgūdžius, kaip paruošti sveiką maistą, kaip jis galėtų būti estetiškiau patiektas. Trūko elementarių dalykų.
Lygiai taip pat su ligoninėmis. Sukelta labai daug šurmulio, bet matome, kad nieko neįvyko. Ir juodųjų sąrašų, kurių taip ieškojo pas A.Verygą, taip niekam ir nepavyko rasti, jie liko tik opozicijos žodžiuose.
– Kalbate apie konkrečias sritis, aš labiau omenyje turiu politinę kultūrą, kas irgi labai stipriai akcentuojama pranešime, kalbant apie politikų bendravimą tarpusavyje. Spėju, kad čia yra nuoroda į Viktorą Pranckietį ir jo situaciją: „primityvus kritikų persekiojimas“.
T.Ignatavičius: Bet čia viską prezidentė galėtų ir sau prisitaikyti. Kad ir žmogiškesnį bendravimą, ko prezidentė pasigenda. Jei jau mokėtume įsiklausyti ir bendradarbiauti, taptume kur kas stipresni – tai lygiai tą patį prezidentė galėtų prisitaikyti ir sau šitą kritiką.
Čia yra įdomus momentas, kai labai skirtingai politikai išgirdo prezidentės pranešimą. Vieni rado savikritikos ten, kur tarsi prezidentė ir netaikė sau.
Pavyzdžiui, kalbant apie teismų sistemą, išlipusią iš dugno ir panašiai arba kitas sritis, kuruojamas prezidentės. Kiti pamatė, kad tai tarsi savikritika, bet jos buvo mažoka.
– Grįžtant prie politinės kultūros, pone Sinkevičiau, sutinkate, kad buvo kaip ir teisingai pasakyta?
V.Sinkevičius: Aš manau, kad dažnu atveju ko galbūt pritrūksta mums, valdančiajai daugumai, tai santykių ar kažkokių neaiškumų išsiaiškinimo tarpusavyje nei dažnai tai daryti per žiniasklaidą.
Labai dažnai nesutarimus, net labai smulkius, aš perskaitau žiniasklaidoje kartais dažniau nei sužinau iš frakcijos kolegų.
Tai turbūt toks pastebėjimas teisingas, nes mes matome, kad ir kitose partijose nėra viskas gerai, bet šiandien dienai daug dažniau yra aptarinėjama viena partija, jos vidiniai klausimai ir į tai tikrai turėtume atkreipti dėmesį.
Į prezidentės metinį pranešimą tikrai reikia atkreipti dėmesį ir nesakyti, kad viskas yra taip arba kitaip. Reikia atkreipti dėmesį ir kartais verta pasidaryti išvadas, kad judėti į priekį.
– Jums teks dirbti su nauju prezidentu ir pranešime buvo keletas žinučių ir jam – apie užsienio politiką stambesnė žinia, bet ir apskritai dėl politinės kultūros leista suprasti, ko naujasis prezidentas galėtų reikalauti iš valdančiosios koalicijos.
V.Sinkevičius: Gitanas Nausėda labai teisingai pradeda nuo pažado, kurį jis davė – jis kalbėsis. Labai daug kas į tai reagavo su šypsenom, bet jis kalbasi, kviečia vienus, kitus. Žiūrėsime, kas iš to išeis.
– Bus kitokie santykiai negu su nueinančia prezidente?
V.Sinkevičius: Santykiai bus tokie, kiek jie bus nuoširdūs. Jeigu tiek viena, tiek kita pusė atėjusi, susitikusi, pasikalbėjusi laikysis duoto žodžio, tuomet santykiai tikrai bus geri. Bet jeigu bent viena pusė nuvils, paves, tuomet prasidės įtampos ir politiniai žaidimai.
– Pone Ignatavičiau, kai kurie politologai sako, kad po 10 metų mes matome kitokią prezidentę.
T.Ignatavičius: Sutinku. Pirmos kadencijos metu ji buvo kovingesnė, karingesnė. Dabar tokio karingumo nėra. Galbūt netgi tas metinis pranešimas, kadangi yra atsisveikinimo, buvo šiltesnis, nuoširdesnis.
Net negirdėjome jai įprasto kapoto tono. Buvo tarsi šiek tiek savikritikos, paskutinis sakinys: tikėdama Lietuva ir Jumis ieškojau valstybei būtinų sprendimų taip, kaip gebėjau.
Tokio žmogiškumo yra. Bet pagrindinis priekaištas prezidentei yra tai, kad per 10 metų nepriartėjo prie žmonių. Čia buvo gal didžiausia jos klaida per visą jos epochą.
Tarkime ir šitame metiniame pranešime, ir ankstesniuose ji per mažai kalbėjo apie žmogų, jų kasdienes problemas, reikalus, tai, kas žmonėms įdomu, svarbu.
Dabar pastebėta, kad ir apie socialinę atskirtį metiniame pranešime nebuvo, apie švietimą vienas sakinys. Gal buvo pernelyg dideli politologų, politikų ir paprastų žmonių lūkesčiai, kad čia kažkas bus tokio ypatingo.
To „wow“ nebuvo, nors turėjo būti, nes tai buvo paskutinis pranešimas po 10 metų vadovavimo. Jis turėjo būti gilesnis, platesnis, galbūt šiek tiek daugiau laiko turėjo trukti, nes dabar buvo 25 minutės.
Tai tiesiog turėjo būti lyderio kalba, pranešimas turėjo būti gilesnis ir įdomesnis. Kažkokią pagrindinę žinią turėjo pasiųsti, o jos tarsi ir nėra.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
