Po tragiškų nelaimių – specialistų perspėjimas: šią klaidą daro dažnas skęstantis

Lietuvą užklupę alinantys karščiai skatino atgaivos ieškoti prie vandens telkinių. Deja, vandens malonumai praėjusią savaitę nusinešė ne vieną gyvybę.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, gelbėtojai, narai, nuskendo, Neries ir Nemuno santaka, ieško skenduolio<br>M.Patašiaus nuotr.
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, gelbėtojai, narai, nuskendo, Neries ir Nemuno santaka, ieško skenduolio<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Svarbiausia – įvertinti savo galimybes ir vandenyje elgtis saugiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Baseinas, vanduo, maudynės, maudosi, plaukioja, plaukimas, sportas, plaukikė, pramogos, sportas, Impuls, kamuolys, skęsta, skendimas, ranka, pagalba, 112, skenduolis, skendo<br>V.Balkūno nuotr.
Baseinas, vanduo, maudynės, maudosi, plaukioja, plaukimas, sportas, plaukikė, pramogos, sportas, Impuls, kamuolys, skęsta, skendimas, ranka, pagalba, 112, skenduolis, skendo<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 18, 2019, 4:19 PM, atnaujinta Jun 18, 2019, 6:55 PM

Pirmadienį pokalbių laidoje „Lrytas tiesiogiai“ patarimais, kaip saugiai elgtis vandenyje ir kokių taisyklių vertėtų laikytis gelbėjant savo ar kito gyvybę, dalinosi baseino „Olimpinė pradžia“ direktorė ir vaikų plaukimo trenerė Lina Bielinienė.

Dvi pagrindinės klaidos

Laidos vedėjos Liucijos Lenkauskaitės paklausta, kokia yra pagrindinė klaida, kurią daro su skendimo situacija susidūrę žmonės, trenerė akcentavo, kad yra keletas pagrindinių klaidų.

„Vienos klaidos nėra. Yra kelios pagrindinės klaidos: žmonės neįvertina savo galimybių ir elgiasi nesaugiai vandenyje“, – tiesioginės transliacijos metu sakė L.Bielinienė.

Plaukimo specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad karštu oru su šaltu vandens telkinio vandeniu susidūręs žmogaus organizmas patiria ne tik atgaivą, bet ir šoką.

„Įkaitęs žmogus, lipdamas į vandenį, gauna šoką. Pasiūlymas yra eiti į vandenį po mažą žingsnelį, kad kūnui nebūtų tokio didelio šoko ir kad organizmas negautų didelio šalčio smūgio, dėl kurio atsiranda mėšlungis ir kiti dalykai“, – sakė baseino „Olimpinė pradžia“ direktorė.

Saugiausia, pasak specialistės, po truputį apsišlakstyti vandeniu ir prie vandens pripratinti rankas, kojas, veidą.

Tiems, kurie mėgsta šokti, nerti į vandenį, patartina tai daryti tik saugiose, užtikrintose vietose, įsitikinus, kad ant dugno nėra akmenų, butelių ar kitų nelaimingą atsitikimą sukelti galinčių dalykų.

Svarbiausia – įvertinti gylį ir savo galimybes

Trenerė pasidalijo asmenine istorija, kai jos dukra, besimaudydama jūroje, pateko į duobę. Nors vaikų plaukimo trenerės L.Bielinienės dukra buvo išmokyta gerai plaukti, vienintelis dalykas, kurį jai pavyko padaryti kritinėje situacijoje, buvo rankos iškėlimas į viršų. Tai, pasak L.Bielinienės, puikiai iliustruoja, kad net ir labai gerai plaukiantis žmogus kritinėje, stresinėje situacijoje gali elgtis nenuspėjamai ir netikėtai. Pagrindinis dalykas, susidūrus su kritine situacija vandenyje, yra elgtis ramiai.

Plaukimo specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad baseine plaukiantis žmogus mato dugną, sienas, skiriamąsias juostas. Ežerai Lietuvoje yra labai tamsūs, todėl tiesiog būtina labai iš lėto įvertinti visą situaciją.

„Į ežerą lipti yra saugu, jei įvertini, kur tu esi ir koks yra gylis. Įvertinkite, kiek galite ir ką galite. Visą laiką įvertinkime gylį ir savo galimybes“, – pabrėžė L.Bielinienė.

Jei tėvai prie vandens telkinio atvyksta su vaikais ir, tėvams maudantis, nėra kam palikti vaikų, trenerė tėvams patarė maudytis kartu su vaikais. Tai užtikrins, kad vaikas vienas ir nieko neprižiūrimas neįlips į vandenį.

Kaip elgtis kritinėse situacijose?

„Mėšlungis yra labai skausmingas vandenyje. Vandenyje sutraukus mėšlungiui skausmas lyg dvigubai padidėja. Reikia gultis ant nugaros, stengtis atsipalaiduoti, laisvai kvėpuoti, kad raumuo atsipalaiduotų <..>.

Gulėti ant nugaros reikia, nes tai lengviausias atsipalaidavimo būdas, tada gali kviestis pagalbos. Kvėpavimas turi būti normalus, eilinis kvėpavimas“, – sakė trenerė.

Jei vandenyje ištiko širdies spazmas, elgesys turėtų būti panašus: reikia stengtis gultis ant nugaros, ramiai kvėpuoti, galbūt bandyti kiek daugiau įkvėpti ir irtis į krantą, šauktis pagalbos.

O viena iš didžiausių klaidų, susidūrus su jūros srove, anot plaukimo specialistės, yra bandymas plaukti prieš srovę.

Jei jus tempia į jūrą, į gilumą, atsipalaiduokite ir leiskite srovei, kad ji nuneštų truputėlį giliau arba vietomis bandykite išplaukti. Svarbiausia, kad negautumėte gurkšnio ir kad nenardintų po vandeniu“, – praktiniais patarimais dalijosi L.Bielinienė.

„Panika žmogų skandina. Neskandina ir laiko virš vandens ramybė“, – teigė specialistė ir, plaukiant pajutus jėgų trūkumą, nuovargį, rekomendavo atsigulti ant nugaros ir lengvai kvėpuoti.

Puldami gelbėti – įvertinkite savo galimybes

Įsivertinti savo galimybes, pasak L.Bielinienės, būtina ir gelbėjant kitą žmogų. Būtina tinkamai įsivertinti, ar tu gali padėti tam žmogui.

„Gelbėjant nebijokite apsvaiginti žmogaus, trenkiant jam į veidą. Tuomet jis bus lengvas ir jūs galėsite lengviau partempti į krantą. Apsvaigintas žmogus yra saugesnis ir lengviau jį pargabenti į krantą“, – teigė plaukimo trenerė.

 

Jei abejojate savo galimybėmis vandenyje padėti skęstančiajam, visų pirma, vertėtų iškviesti pagalbą. O, laukiant pagalbos, galima griebtis ir kitų pagalbinių priemonių.

„Visa tai, kas yra plūduriuojantis virš vandens, jau yra pagalba – gelbėjimo ratas, plaukmenukai, plūdurai ar ilga virvė – tai yra pagalba ir tai yra saugiau nei nieko nedaryti“, – tikino plaukimo specialistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.