Pakeisti įmonės direktorių užtrunka tik 19 minučių, o parduoti pastatus ir pasirašyti sutartis įmanoma netgi nebūnant Lietuvoje.
Svarbiausia – tuo įtikinti su įtartinais sandoriais susijusias bylas nagrinėjančius teisėjus. Į laisvę prieš metus išėjusiam 52 metų S.Rachinšteinui ir jo parankiniams tai puikiai sekasi.
Nors tyrimus dėl galimai fiktyvių sandorių ir suklastotų parašų yra pradėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius, kai kurie teisėjai tiki viskuo, ką tik pateikia su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių atstovai.
„Kodėl juo tiki visi?“ – stebėjosi į Vilniaus apygardos teismo (VAT) posėdį iš Rusijos atvykusi verslininkė 52 metų Nadežda Romaško.
Teismui ji pateikė savo parašų pavyzdžius, tačiau po kelių dienų sužinojo, jog jau antrą su jos įmone susijusią bylą nagrinėjanti teisėja Rita Kisielienė atsisakė skirti ekspertizę.
Bendrovė „Finiens“ už ją jau buvo sumokėjusi 1500 eurų užstatą, šiuos pinigus grąžins teismas.
N.Romaško teismą bando įtikinti, jog bendrovė „Finiens“ iš jos buvo paprasčiausiai pavogta, o kaip ji pateko į šias pinkles, verslininkė sutiko papasakoti „Lietuvos rytui“.
– Kaip tapote Lietuvoje veikiančios bendrovės „Finiens“ savininke?
– Manęs to paties klausia visos tarnybos, kur tik kreipiuosi.
Šios bendrovės įsigijimo aplinkybes ilgai turėjau aiškinti ir Vilniaus apygardos teisme, nors į posėdį atvažiavau tam, kad bendrovei „Finiens“ būtų sugrąžintas jai priklausantis turtas.
Tačiau pirmiausia sulaukiau klausimų ne apie tai, kaip jis buvo pradangintas, o apie savo ūkinę veiklą.
Keista, juk jei kreipčiausi į medikus dėl sergančio vaiko, manęs nepradėtų klausinėti, kaip aš jį gimdžiau.
Turiu visus „Finiens“ įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Jos akcijas įsigijau dar 2013 metais.
Tai pasiūlė S.Rachinšteinas, nors pats oficialiai nebuvo nei jos akcininkas, nei vadovas. Įmonė man buvo parduota kartu su jai vadovaujančiu direktoriumi Valentinu Kareiva.
Pirkdama mačiau, kad bendrovė veikia nuostolingai, tačiau tai nieko keista – pelningai veikiančios įmonės kainuoja tiek, kad jas sunku įpirkti.
Kai įsigijau „Finiens“, ji turėjo daug nekilnojamojo turto – tai patvirtino ir auditoriai. Dabar liko tik skolos.
– Kaip tas turtas išgaravo?
– Galiu drąsiai pasakyti, jog ši bendrovė iš manęs buvo pavogta, o apie tai sužinojau visai atsitiktinai. 2016 metais lankydamasi Vilniuje sulaukiau skambučio iš policijos.
Pareigūnė pranešė, kad iš mano bendrovės buvo pavogtas kondicionierius.
Pasidarė labai įdomu, todėl iš karto nuvažiavau į vieną Vilniaus komisariatų.
Nustebau, kad policija apie vagystę sužinojo greičiau nei aš, bet dar labiau nustebau, kai pareigūnai padavė mano pačios pasirašytą pareiškimą dėl vagystės.
Pareigūnai pažadėjo pradėti tyrimą dėl suklastoto parašo, o aš ėmiau aiškintis, kas čia vyksta.
Taip ir sužinojau apie sukčiavimą.
Tiesa, pavogtą kondicionierių policija netrukus rado, bet niekas iš bendrovės atstovų neatvažiavo jo pasiimti – tuomet policijai būtų turėję pateikti šio prietaiso įsigijimo dokumentus ir vėl galėjo prireikti parašų.
– Kaip jums sekėsi aiškintis, kas vyksta su jums priklausančia bendrove?
– Aš iš karto pradėjau ieškoti bendrovės dokumentų.
Tuometis direktorius V.Kareiva teigė visus dokumentus palikęs buhalterijoje.
Visos S.Rachinšteinui priklausiusios bendrovės turėjo tą pačią buhalteriją, į kurią patekti buvo sunkiau nei į karinę teritoriją.
Ten man buvo paaiškinta, kad visus „Finiens“ dokumentus per kratas paėmė FNTT pareigūnai. Vėliau buvo net pakeistos spynos.
Bandant atgauti dokumentus paaiškėjo, kad dauguma „Finiens“ nekilnojamojo turto buvo parduota bendrovei „Sorita“. Aš apie tai nieko nežinojau, nors patvirtinti pirkimo ir pardavimo sutartis galėjau tik aš pati – vienintelė bendrovės akcininkė.
– Kaip tai galėjo įvykti?
– Paaiškėjo, jog slapta, panaudojant akivaizdžiai suklastotus dokumentus, kitai bendrovei buvo perleistas ne tik „Finiens“ turtas. Man nieko nežinant buvo pakeistas ir pagrindinis jos akcininkas.
„Finiens“ savininku esą tapo šios įmonės turtą supirkusios bendrovės „Sorita“ vadovas Stefanas Rachevas. Jis yra ir Bulgarijoje registruotos bendrovės „Statum“ direktorius.
Prieš porą metų ši bendrovė kreipėsi į VAT ir pareiškė, kad dar 2013-ųjų rugpjūtį įsigijo 100 procentų „Finiens“ akcijų, tačiau to įrodyti nesugebėjo.
„Statum“ Vilniaus teisme pristatoma kaip didelė ir rimta bendrovė, nors, mano žiniomis, ji neturi jokio įstatinio kapitalo ir jokioje šalyje nėra mokėjusi mokesčių.
Keisčiausia tai, kad Registrų centre akcininkas buvo pakeistas per 19 minučių. Tiek laiko praėjo nuo pažymos pateikimo ir jos įregistravimo.
Kiek žinau iš Lietuvos verslininkų, net ypatingos skubos tvarka dokumentai Registrų centre rengiami parą.
Negana to, akcininko pavardę per dieną suspėta pakeisti visuose bankuose.
– Vilniaus apygardos teismui pateikėte kelis savo parašų pavyzdžius. Kam to reikėjo?
– Nors manęs nebuvo Lietuvoje, beveik visas bendrovės „Finiens“ turtas buvo parduotas bendrovei „Sorita“.
Pirkimo ir pardavimo sutartys esą buvo patvirtintos mano parašu, nors tokių dokumentų niekada nesu pasirašiusi.
Per teismo posėdį turėjau penkis kartus pasirašyti už save ir vieną kartą – už kitą žmogų. Skirti parašų ekspertizę teismo prašėme jau ne vieną kartą. Juk aš puikiai prisimenu, kada ir kokius dokumentus esu pasirašiusi.
Dėl galimo dokumentų ir parašų klastojimo kreipėmės ir į FNTT, ir į prokuratūrą, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dabar teismo prašome, kad būtų panaikintos 58 objektų, kurių vertė – daugiau nei du milijonai eurų, pirkimo ir pardavimo sutartys.
– Kokia dabar jums priklausančios bendrovės „Finiens“ situacija?
– Kaip jau minėjau, iš šios bendrovės liko tik skolos ir jokių galimybių jas grąžinti.
Dar užpernai, kai kilo įtarimų dėl suklastotų parašų, Vilniaus apygardos teismo prašėme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mes to prašėme tris kartus, tačiau teisėja R.Kisielienė tai padaryti atsisakė.
Kai prašymas galų gale buvo patenkintas, saugoti jau nebebuvo ko. Visas „Finiens“ turtas buvo pavogtas – už dyką atiduotas kitai įmonei. Ar tai ne nusikaltimas?
Kita vertus, kur žiūri Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija?
Šioje byloje minimos Rusijos bendrovės, kurioms vadovauja tas pats direktorius, už visą nekilnojamąjį turtą jis esą atsiskaitinėdavo grynaisiais pinigais, o sutartys net nebuvo patvirtintos notarų.
Kas tuomet mokėjo mokesčius? Kaip Rusijos bendrovės atstovai į Lietuvą galėjo įsivežti milijonus eurų ir iš kur jų gavo, jei bendrovės įstatinis kapitalas – tik 100 eurų?
Daugybė klausimų, kurie teismų nedomina. Todėl bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kurią – koks sutapimas – taip pat nagrinėjo teisėja R.Kisielienė.
Iš tiesų bankrotas buvo sukurtas dirbtinai – pretenzijas į „Finiens“ turtą pareiškė su S.Rachinšteinu siejamos bendrovės, su kuriomis nesame turėję nieko bendra.
S.Rachinšteinas stengėsi surasti kaip įmanoma daugiau kreditorių, kurie teikė milijoninius reikalavimus.
Aš jau buvau suradusi pirkėją, kuris galėjo pirkti „Finiens“ priklausančius pastatus. Juos pardavę būtume sugrąžinę paskolą bankui ir dirbę toliau.
Teismui buvau pateikusi net garantinį raštą, kad iš Rusijos gali ateiti 6–7 milijonų eurų investicijos, bet dirbti toliau nebuvo leista.
Aš negalėjau net įsivaizduoti, kad galiu atsidurti tokiame aferų rate, kur visi žino, kad jį įsukęs žmogus – sukčius, bet jis, pasirodo, valdo teismus.
Kodėl turiu prarasti savo pinigus, jeigu pati nedalyvavau jokioje sukčiavimo schemoje, turėjau savo konsultantus, bet galbūt liksiu be nieko?
Pastatus teko sugrąžinti
Vieną miglotą sandėrį tarp bendrovių „Sorita“ ir „Finiens“ VAT teisėja J.Šiškina panaikino šių metų balandį.
„Sorita“ iš bendrovės „Finiens“ tariamai įsigijo du pastatus – Trakų rajone esančią karvidę ir Panevėžyje stovintį pastatą, už kuriuos turėjo sumokėti beveik 400 tūkst. eurų.
Nors „Finiens“ atstovai teisme tikino pinigų už pirkinius negavę, Registrų centro pažymoje nurodyta, kad su šia bendrove buvo visiškai atsiskaityta.
Sandorį esą patvirtinusi notarė pateikė dokumentą su N.Romaško parašu bei bendrovės „Finiens“ antspaudu, patvirtinančiu, kad „Sorita“ už pastatą sumokėjo.
N.Romaško tvirtino tokio dokumento niekada nepasirašiusi, o ant jo esantis antspaudas buvo kitokio dizaino nei oficialus „Finiens“ antspaudas.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 metų rugsėjį pateiktoje išvadoje konstatuota, jog sprendimus dėl karvidės ir pastato Panevėžyje pasirašė ne N.Romaško, todėl VAT panaikino pirkimo ir pardavimo sutartis ir abu pastatus grąžino bendrovei „Finiens“.
