Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo A.Verygos viražai didinant savo galias, kai jis vienasmeniškai gali spręsti, kuris iš dviejų kandidatų į gydymo įstaigos vadovus tinkamesnis, sukėlė triukšmą.
Opozicijai atstovaujantys parlamentarai paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kad būtų įvertinta nauja direktorių atrankos vykdymo tvarka, negana to, politikai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydami panaikinti ministro sprendimą, sukėlusį daugybę abejonių.
Tačiau A.Verygai tai nė motais. SAM net neketina atšaukti jau surengtų konkursų.
Jau skubiai paskirti kelių svarbių ligoninių direktoriai.
Svarbiausia – skaidrumas?
Šurmulys prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai sveikatos apsaugos ministras išplatino kreipimąsi į gydymo įstaigų vadovus: „Labai svarbu, kad vadovaujamas pareigas eitų tik tie žmonės, kurie neturi interesų ir yra pasirengę dirbti šalies žmonių naudai, o ne tenkinti, pavyzdžiui, asmeninius interesus.“
Netrukus patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią paskutinį žodį skiriant gydymo įstaigos vadovą taria ministras.
Būtent jam palikta galimybė išrinkti verčiausią iš dviejų komisijos jau parinktų kandidatų.
A.Veryga pareiškė, kad taip siekia procesą dar labiau skaidrinti.
Bet kritikai į miltus sumalė jo argumentus dėl akivaizdžios galimybės įdarbinti lojalesnį asmenį, giminaitį, draugą ar bendramokslį.
Su ministro viešais pareiškimais apie skaidrumą kertasi ir pačios SAM elgesys – oficialiame tinklapyje nėra paskelbta nė apie vieną vykstantį ar vyksiantį konkursą į ligoninės vadovo postą.
Dėl naujos tvarkos – į teismą
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė į STT kreipėsi vos tik buvo paskelbta žinia apie padidintas A.Verygos galias.
A.Bilotaitė įsitikinusi, kad po pirmojo atrankos turo vykstantis asmeniškas ministro pokalbis su pretendentais sudaro prielaidų reikštis korupcijai, proteguoti sau labiau priimtinus, politiškai artimus ar lojalius asmenis.
Iš STT gautas atsakymas patvirtino, kad politikės nuogąstavimai yra pagrįsti. Rekomendacijoje rašoma, kad į antrąjį atrankos etapą derėtų įtraukti visuomenės atstovus, ekspertus.
Seimo nariai konservatoriai A.Bilotaitė, Antanas Matulas ir Irena Haase praėjusią savaitę kreipėsi į teismą prašydami, kad būtų panaikintas ministro galias staiga padidinęs skandalingasis sprendimas.
Tačiau ministerija į rekomendacijas ir pastabas žadėjo atsižvelgti tik rengdama kitus konkursus, o dabartinių stabdyti neketinama.
Delsimas pakurstė kalbas
Tarp medikų ir farmacininkų vis pasigirsdavo pasvarstymų, kodėl neskelbiami konkursai į vienos arba kitos gydymo įstaigos vadovo postą.
Daugelis spėjo, kad trypčiojimas nėra atsitiktinis.
Vieni kalbėjo apie siekį postuose išlaikyti lojaliuosius, įdarbinti partijos kolegas ar pasirūpinti asmeninių bičiulių ateitimi.
Kiti dalijosi gandais apie šimtatūkstantinius įkainius – „sėkmės mokestį“ už tokias kėdes.
Tretiems atrodė, kad tai gali būti susiję su galimybe privatizuoti gydymo įstaigų valdomą milžinišką turtą – pastatus ir vertingus žemės sklypus didmiesčiuose.
Pastarąją versiją sustiprino tai, kad būtent dabar Seime svarstomas įstatymo projektas dėl galimybės įstaigoms perduoti valdomą valstybės turtą. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino A.Matulas: „Jau kėliau šį klausimą, tačiau atsakymų nesu gavęs.“
Į klausimus atsakyti nepanoro
Nors STT pastaruoju metu bent tris kartus oficialiai perspėjo SAM, kaip reikėtų skaidrinti ligoninės vadovų parinkimo procesą, niekas nepasikeitė.
Buldozeriu vyksta atranka ir į Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) vadovo postą.
Pastarojoje pagrindiniu pretendentu laimėti įvardijamas dabartinis vadovas Linas Vitkus. Jis užkulisiuose vadinamas A.Verygos ypatingą palankumą pelniusiu favoritu.
Šią prielaidą patvirtino žurnalisto bandymas pateikti klausimų apie Respublikinės Kauno ligoninės vadovo veiklą A.Verygai ir L.Vitkui. Abu pasielgė taip pat – į klausimus neatsakė.
„Atsakymai bus parengti ir atsiųsti iškart įvykus konkursui RKL generalinio direktoriaus pareigoms užimti“, – lakoniškai atsakė L.Vitkus, nors Visuomenės informavimo įstatyme tokie terminai nenumatyti.
Išgąsdino nesena istorija
Ir A.Veryga, ir L.Vitkus atsitvėrė tylos siena paprašius pakomentuoti, kaip karjerą darė RKL generalinio direktoriaus būsimoji žmona Jolanta Rukanskienė.
Į viešumą anksčiau buvo iškilę skandalingi L.Vitkaus ir RKL direktorės medicinai Vitalijos Gresevičienės pokalbiai.
Pavaldinė buvo verčiama savo noru užleisti vietą J.Rukanskienei.
Vadovas reikalavo viską pateikti taip, kad iniciatyva kilo iš pačios pavaldinės, o ne iš generalinio direktoriaus. Už tai žadėta dvejus metus truksianti ramybė. Būtent tiek iki pensinio amžiaus trūko V.Gresevičienei.
„Jeigu nepadarai, tada, taip sakant, ginsiesi nuo manęs“, – pavaldinę tada nedviprasmiškai perspėjo ligoninės vadovas.
Nenutuokęs, kad pokalbis gali būti užfiksuotas, L.Vitkus atviravo: „Rengiuosi tam atvejui, kad jei kas po dvejų metų nepavyksta, tada turiu ką pastatyti vietoj savęs. Reikia paruošti žmogų.“
Viename pokalbyje dalyvavo ir J.Rukanskienė, raginusi greičiau apsispręsti: „Čia yra ne pagalvojimas. Čia konstatuojamas faktas – arba jūs priimate, arba ne.“
Netruko įteisinti santykius
Paviešinti pokalbiai sukėlė tikrą audrą. Bet tuometis ministras ir tąkart liko nepakomentavęs kilusio skandalo – buvo paaiškinta, kad jis serga.
Nors buvo pažadėta, kad SAM dėl šios situacijos atliks tyrimą, viskas buvo užglaistyta.
V.Gresevičienė patyliukais paliko postą, o J.Rukanskienė kopė karjeros laiptais – buvo paskirta direktoriaus valdymui pavaduotoja.
Abu skandalo sūkuryje atsidūrę medikai sutartinai neigė kalbas apie tarnybinį romaną, tikino abu turintys šeimas.
Bet 2017 m. vasarį generalinis direktorius vedė savo pavaldinę, kuri dabar dirba RKL Radiologijos skyriaus vedėja.
Prisidengė pavaldiniais
„Lietuvos ryto“ žurnalistas net du kartus paprašė A.Verygos įvertinti L.Vitkaus elgesį, bet ministras to padaryti nepanoro.
„SAM neturi duomenų apie RLK darbuotojų įdarbinimo galimus pažeidimus, o 2016 m. priimtus sprendimus galėtų pakomentuoti tik buvę SAM darbuotojai. Be to, ligoninių darbuotojų įdarbinimo klausimų SAM neturi kompetencijos kontroliuoti, nes tai yra įstaigos vidaus valdymas“, – atsikirto ministerijos Spaudos tarnyba.
Apie išskirtinį skaidrumą kalbėti itin mėgstantis A.Veryga taip pat neatsakė paprašytas pakomentuoti įtarimus, kad RKL gali nuomotis medicinos aparatūrą ar pirkti paslaugas iš įmonių, susijusių su asmenimis, turinčiais ryšių su įstaigos vadovybe.
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pačios gali pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, tad SAM jūsų prašoma informacija dėl įrangos nedisponuoja. Tad šiuo klausimu prašytume kreiptis į RKL“, – tokį atsakymą pateikė SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.
Publikacijos staiga neliko
„Lietuvos ryto“ žurnalistą nustebino, kai per jo pažįstamus imta klausinėti, kodėl domimasi RKL vykstančiais procesais ir L.Vitkumi. Mat klausimai RKL vadovui dar net nebuvo išsiųsti, todėl žinia apie domėjimąsi galėjo nutekėti tik iš SAM.
Ne mažiau nustebino faktas, kad iš interneto erdvės išnyko publikacija „Karjera – per lovą?“ Straipsnio neįmanoma surasti net naudojantis paieškos sistemomis.
„Lietuvos ryto“ žurnalistas pateikė 14 klausimų RKL generaliniam direktoriui L.Vitkui, bet nesulaukė atsakymo nė į vieną.
Nebuvo atsakyta į klausimus apie viešinimo ar reklamos sutartis su žurnalistinį tyrimą publikavusia redakcija, apie sutarčių sumas, apie būsimosios žmonos kopimo karjeros laiptais, bičiulių, giminaičių įdarbinimo aplinkybes.
Po tyrimo pravėrė kapšą
RKL vadovas neatsakė į klausimus, nors Visuomenės informavimo įstatymas tai padaryti įpareigoja per darbo dieną.
Žurnalistas pats peržiūrėjo viešai skelbiamą informaciją apie įvykusius viešuosius pirkimus.
Paaiškėjo, kad po publikacijos „Karjera – per lovą?“ su šį tyrimą išspausdinusia redakcija netrukus buvo pasirašyta sutartis dėl užsakomųjų publikacijų. Per pusmetį tokių sutarčių buvo sudarytos dvi, abiejų vertė – po 12,1 tūkstančio eurų.
2018 m. pradžioje įvyko dar vienas mažos vertės pirkimas. Šįkart – už 12 tūkstančių 87,9 euro.
Kyla daug abejonių
Agnė Bilotaitė, Seimo Antikorupcijos komisijos narė:
„Keista, kad apie aukščiausius skaidrumo standartus mėgstantis kalbėti ministras A.Veryga vengia atsakyti į klausimus.
Tokia situacija verčia manyti, kad esama sąsajų, interesų, apie kuriuos vengiama kalbėti. Nedviprasmiškai vertintinas ir ligoninės vadovo elgesys su pavaldiniais, būsimos žmonos staigus kilimas karjeros laiptais.
Neabejotina, kad tokiuose postuose turi dirbti tik aukščiausiais skaidrumo standartais besivadovaujantys žmonės. Bet šiuo atveju kyla daug abejonių.“
