Pasak Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus ir Agnės Širinskienės, kalėjimo uždarymas įneša reikšmingus pokyčius į teisėtvarkos sistemą Lietuvoje. Tačiau koks bus tolimesnis į Kultūros registrą įtraukto pastatų komplekso, užiamančio beveik 2 ha sostinės centro, likimas kol kas dar neaišku.
Džiaugėsi politine valia
Teisingumo ministras E.Jankevičius oficialaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymo metu džiaugėsi politinių veikėjų valia, uždarant valstybės prievartos simbolį miesto centre.
„Iškelti tokią įstaigą yra sudėtingas ir politinės valios reikalaujantis procesas. Girdėjome sakančių, kad per greitai, skubotai uždarėme šią įstaigą, bet kažkam, matyt, bet kuri data būtų per anksti. <..>
Be ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio paramos, be Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės paramos, be kitų komiteto narių paramos, be ryžtingo generolo Ričardo Pociaus pagalbos nieko nebūtų įvykę. Dar kartą įsitikinome mūsų pareigūnų profesionalumu ir pareigingumu. Aš dėkoju Jums“, – teigė ministras.
Apie kalėjimo iškeldinimą ir jį sudarančių pastatų pardavimą kalbėti imta 2007 m. Tačiau bandymai iškelti Lukiškių kalėjimą-tardymo izoliatorių buvo nesėkmingi iki 2015 m.
2018 m. pradžioje Lukiškėse buvo laikoma apie 700 nuteistųjų ir suimtųjų. Šie asmenys po truputį buvo iškeldinami į kitas įstaigas.
Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, artimiausiu metu kalėjimas bus perduotas Turto bankui ir tuomet bus nuspręsta, ar objektas bus parduotas, ar jame bus įgyvendintas valstybės projektas. Kol kas abejojama, ar šis objektas bus patrauklus pirkinys dėl paveldosaugos reikalavimų.
„Šiandien dar sunku pasakyti, kas įsikurs šiuose pastatuose, bet tikiuosi, kad gerų idėjų įžiebs liepos 9 d. diskusija“, – apie Lukiškių kalėjimo ateitį kalbėjo E.Jankevičius.
Žymi sistemos pokytį
Teisingumo ministras ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė akcentavo, kad Lukiškių kalėjimo uždarymas žymi reikšmingą pokytį Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje.
„Lukiškių iškeldinimas gali turėti pasekmių ir aukštesnėms šios sistemos institucijoms. Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga.
Nebelikus pavadinimuose žodžio „kalėjimas“, nors režimas yra ir kitose įstaigose, netenka prasmės ir „Kalėjimų departamento“ pavadinimas. Matyt, atėjo laikas keisti ir institucijos vardą. Galbūt į pataisos reikalų ar pataisos įstaigų priežiūros departamentą“, – teigė Teisingumo ministras.
Jam antrino ir Seimo narė A.Širinskienė.
„Jeigu kalėjimas buvo simbolis svetimos valstybės, jų galių, okupacinio režimo, tai, manau, uždarymas šio kalėjimo yra kitas simbolis. Jis simbolizuoja, kad Lietuvoje keičiasi bausmių vykdymo sistema, keičiasi požiūris į įkalinimą ar pataisos klausimus.
Mes puikiai žinome, kad bendradarbiaujant su ministerija, Vyriausybės iniciatyva buvo priimtas naujas bausmių vykdymo kodeksas, kuris Lietuvai leis tapti modernia valstybe ir ta valstybe, kuri seka ne rytietiška bausmių vykdymo tradicija, bet tradicija, kuri ateina iš vakarų“, – džiaugėsi A.Širinskienė.
Istorinis ir architektūrinis pastatas
Vilniaus Lukiškių kalėjimas buvo pastatytas ir pradėjo veikti 1904 m. Remiantis archyviniais duomenimis, šiame komplekse kalėjo ne tik kriminaliniai nusikaltėliai, bet ir politiniai kaliniai.
Istorinę Lukiškių kalėjimo komplekso, gyvavusio 115 metų, reikšmę oficialioje kalėjimo uždarymo ceremonijoje akcentavo ir Teisingumo ministras.
„Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojusiems savo vietą. „Kalėjimo tvirtove“ pavadintas pastatas čia iškilo tuo laiku, kai iš mūsų valstybės buvo likusios tik gubernijos carinės Rusijos sudėtyje.
Sovietmečiu greta pavojingų nusikaltėlių čia buvo kalinami politiniai kaliniai, pasipriešinimo ir rezistencijos kovotojai“, – sakė E.Jankevičius.
Archyvuose fiksuojama, kad 1906 m. šiame kalėjime buvo kalinamas revoliucionierius, sovietinių represinių struktūrų ir specialiųjų tarnybų narys Feliksas Dzeržinskis. O praėjusio šimtmečio viduryje kalėjimo ligoninėje buvo gydomas partizaninio pasipriešinimo vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro 6 pačiame sostinės centre esantys statiniai. Antradienį oficialiai uždarytas Lukiškių kalėjimas buvo įsikūręs greta Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos ir Užsienio reikalų ministerijos.
Kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kompleksas, kurį sudarė kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 m. yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
