Pro Lukiškių kalėjimo vartus – be registracijos ir be patikros. Antradienį pirmą kartą į kalėjimo teritoriją bei patalpas taip buvo įleisti oficialūs svečiai ir žurnalistai.
Pirmas kartas daugeliui bus ir paskutinis. 115 metų Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas oficialiai uždarytas. Todėl vos patekę į uždarą teritoriją visi skubėjo įsiamžinti kiek neįprastame fone. Juk šįkart į kalėjimą buvo galima įsinešti telefonus.
Uždarymo sulaukė tik katė
Nuteistieji ir teismo laukiantys suimtieji oficialios uždarymo ceremonijos nesulaukė.
Jie į kitas kalinimo įstaigas buvo išgabenti jau anksčiau, todėl viename kiemų sustojusių iškilmių dalyvių niekas nebestebėjo pro grotuotus langus ir nešvilpė, kaip anksčiau, kai kiemelyje pasirodydavo koks nors svečias, o ypač moteris.
Tarp ištuštėjusių šešių kalėjimui priklausančių pastatų kaukė tik vėjas, kartais nustelbdamas net kalbas sakiusių svečių balsus. Vėjas rideno ir krepšinio aikštelėje likusį kamuolį, kuris sustojo nuriedėjęs beveik iki kalėjimo vartų.
Iki vartų pasieniu atsliūkino ir kalėjimo augintinė – katė, bet apsisukusi grįžo atgal.
„Ji nenori išeiti, o prievarta išvaryti negalime“, – juokavo iki uždarymo Lukiškių kalėjimui vadovavęs, o balandį Vilniaus pataisos namų direktoriumi paskirtas Viktoras Davidenka.
Pareigūnai vylėsi, kad, jei vartai dažniau bus atviri, kalėjimo senbuvė paliks ištuštėjusią teritoriją. Antra čia gyvenusi katė jau turi naujus šeimininkus.
Darbo atsiras visiems
Netrukus seniausią ir vienintelį Lietuvos kalėjimą paliks ir paskutiniai pareigūnai, kurių čia dirbo 348.
Visiems darbuotojams surastos darbo vietos kitose kalinimo įstaigose bei Vilniaus pataisos namuose, nes šiuo metu vyksta jų modernizavimas. Ten įsikurs trys įstaigos – pataisos namai, tardymo izoliatorius bei pusiaukelės namai.
„Truputį liūdna, bet galime pasakyti, kad pirmiausia mes patys įveikėme tą kalėjimo tvirtovę, kuri veikė 115 metų“, – kalbėjo šešerius metus Lukiškių kalėjimui vadovavęs 59 metų V.Davidenka.
Jis priminė, kad svarstymai uždaryti Lukiškių kalėjimą prasidėjo dar 1962 metais.
Tačiau tokie planai buvo vis atidėliojami, o per tą laiką Lukiškių kalėjimo istorijoje buvo visko: nuteistieji mirties bausme buvo tyliai išvežti sušaudyti, vienam kaliniui pavyko pasprukti su svetimais dokumentais, 1988 metais kilo riaušės, o 2012-ųjų sausį kalinius teko evakuoti dėl gaisro.
Nuo visuomenės nebeslėps
Lukiškių kalėjime kilusias riaušes tuomet teko malšinti ir dabartiniam šios įstaigos direktoriui V.Davidenkai.
Viename korpusų kaliniai užpuolė pareigūną, atėmė raktus ir atrakino visas kameras. Iš kamerų išėję nuteistieji pasistatė barikadas, jas pareigūnai įveikė ir visus kalinius į kameras grąžino per tris dienas.
Oficialiai uždarius Lukiškių kalėjimą, jo vadovas V.Davidenka simbolinį medinį raktą vakar perdavė teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuris pažadėjo šio istorinio pastato vartų neužrakinti nuo visuomenės.
„Lukiškių kompleksas turi teisę gyvuoti kaip turistinis objektas, visi turi teisę pamatyti šią vietą“, – kalbėjo ministras. Norinčių pamatyti, kas yra už aukštų kalėjimo sienų, atsirado jau uždarymo dieną.
Paskelbus registraciją į ekskursijas vietų nebeliko tą pačią dieną.
Vakar aplankyti kalėjimą spėjo keturios smalsuolių grupės. Nors įėjimas į itin uždarą teritoriją oficialiai jau laisvas, lankytojai buvo kviečiami pavardėmis pagal registracijos sąrašą.
„Henriko Daktaro kamerą parodysite?“ – toks klausimas iš lankytojų lūpų skambėjo dažniausiai. Kalėti iki gyvos galvos nuteistas H.Daktaras į Pravieniškių pataisos namus buvo perkeltas dar praėjusiais metais.
Svečiams buvo atvertos kelių kamerų durys, tačiau kas jose gyveno, pareigūnai smalsuoliams neatskleidė.
Tarsis dėl pastatų likimo
Pačiame Vilniaus centre esantis kalėjimo pastatas kol kas bus perduotas Valstybės turto fondui.
Ką toliau daryti šiose patalpose, Teisingumo ministerija su Vilniaus savivaldybe ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija tarsis kitą savaitę rengiamoje diskusijoje. Viešoje diskusijoje savo idėjas galės išdėstyti ne tik valdininkai, bet ir verslo bei kūrybinių industrijų atstovai.
Teisingumo ministras E.Jankevičius užsiminė, kad uždarius vienintelį Lietuvos kalėjimą prasmės nebeturi ir Kalėjimų departamento pavadinimas. Ministro nuomone, jis gali būti keičiamas, pavyzdžiui, į Pataisos reikalų departamentą.
Perkėlė 600 kalinių
Per keletą mėnesių iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į kitus pataisos namus perkelti visi kaliniai. Jų šių metų pradžioje Lukiškėse buvo net 599, iš jų 227 asmenys buvo nuteisti, 372 teismas buvo skyręs suėmimą.
Lukiškėse buvo kalinami ir 93 asmenys, kurie yra nuteisti griežčiausia Lietuvoje galima bausme – įkalinimu iki gyvos galvos. Daugiausių šių asmenų, net 66, yra perkelti į Pravieniškių pataisos namus, kiti apgyvendinti Marijampolėje bei Alytuje.
Vienintelė Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekanti moteris Alma Bružaitė perkelta į Panevėžio pataisos namus, kuriuose bausmes atlieka moterys.
Ji apgyvendinta specialiai jai įrengtoje vienutėje ir su kitomis kalinėmis beveik neturi galimybės bendrauti.
Šiemet gerokai padaugėjo ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų laikinųjų gyventojų. Į šią įstaigą iš Lukiškių buvo perkelta daugiau kaip 100 asmenų, kurie atlieka terminuotą arešto bausmę.
Panašus jų skaičius papildė ir kitas įstaigas – Alytaus, Pravieniškių, Marijampolės, Vilniaus pataisos namus.
Anksčiau teisingumo ministras E.Jankevičius sakė, kad Lukiškių kalėjimo iškeldinimas gali kainuoti apie 1,5 milijono eurų, kol kas pinigų šiam procesui išleista gerokai mažiau.
Pernai laisvės atėmimo vietų įstaigų patalpų remontui Kalėjimų departamentas skyrė 400 tūkstančių eurų, šiemet numatoma skirti dar 500 tūkstančių eurų.
Statybas pradėjo Rusijos imperatorius
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – viena seniausių kalinimo įstaigų Lietuvoje.
Ši kalinimo įstaiga Vilniaus centre, šalia Lukiškių aikštės, buvo pradėta statyti 1901 metais Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II įsaku.
Kalėjimo kompleksą turėjo sudaryti kalėjimas, kuriame turėjo tilpti 421 nuteistas asmuo, tardymo korpusas, kur galėjo būti laikomi 278 žmonės, bei administracijos pastatas su gyvenamaisiais butais, skirtais kalėjimo viršininkui, jo keturiems padėjėjams ir kalėjimo prižiūrėtojams.
Pagal architekto planą, komplekse taip pat turėjo būti atskiras virtuvės pastatas, duonos kepykla, pirtis, skalbykla bei ūkinis pastatas ir artezinis šulinys, o kompleksą turėjo juosti 8 metrų aukščio akmeninė tvora.
Metams bėgant planai ir pastatų paskirtis keitėsi. Dabar Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus teritorijoje buvo kalėjimas, ligoninė, gamybinis ir administracinis pastatai bei Šv.Mikalojaus Stebukladario cerkvė, kuri 2002 metais buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
