Anot jo, Seimo vadovo pozicija yra priklausoma nuo susiklostančios politinės situacijos.
„Aš tikiuosi, kad Seimo pirmininkas pats supras situaciją, kad tai yra politinis postas ir tai nėra kažkokie asmeniškumai, arba tai nėra postas, kuris numatytas visai kadencijai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Mažeika.
Ministro nuomone, V. Pranckietis iš užimamos pozicijos pasitrauks pats.
„Manau, kad to balsavimo neprireiks ir pats Seimo pirmininkas priims sprendimą (pasitraukti. – ELTA)“, – pridūrė K. Mažeika.
Trečiadienį derybose dėl valdančiosios koalicijos suformavimo dalyvaujantys „socialdarbiečiai“ po partijos prezidiumo posėdžio pareiškė, jog koalicinę sutartį pasirašys, tačiau reikalauja atstatydinti Seimo pirmininką. Jo kėdė tokiu atveju atitektų „socialdarbiečių“ lyderiui Gediminui Kirkilui.
Pagal išankstinį planą, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRA-KŠS valdančiosios koalicijos sutartį turėtų pasirašyti šį penktadienį, o balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu numatomas antradienį.
K. Mažeika gavo M. Pulkauninko atsakaitą: labai abstraktus rašinėlis
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako gavęs vyriausiojo miškų urėdo Mariaus Pulkauninko ataskaitą apie galimą interesų grupių poveikį medienos pramonei. Pasak ministro, „rašinėlis abstraktus“, todėl bus planuojamas atskiras pokalbis.
„Konkrečių pavadinimų neminima, to ir pasigedau. Yra labai abstraktus rašinėlis, kur, matau, mes dar turėsime atskirai pasikalbėti su vadovu, kad jis įvardintų. Susitikimo metu jis minėjo kai kuriuos įmonių pavadinimus, bet pasigedau tame rašte, kurį jis pateikė. Manau, kad dar bus pokalbis. Taip pat, kiek žinau, ir mūsų frakcija nori susitikti su vadovu, kad jis pagrįstų tam tikrus teiginius savo argumentais ir kad būtų aiškumas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo K. Mažeika.
ELTA primena, kad prieš keletą savaičių M. Pulkauninkas pareiškė besitraukiantis iš pareigų, nes esą nejaučia politinio palaikymo kovoje prieš interesų grupes medienos pramonėje. Pasak urėdo, šešėlinė veikla valstybei atnešė didelius nuostolius, skaičiuoja, kad per 30 metų tai galėjo būti ir milijardas eurų.
M. Pulkauninkas kol kas yra likęs savo pareigose, dėl jo ateities bus sprendžiama liepos viduryje.
K. Mažeika: anglies dioksido laidojimas žemėje keltų grėsmę vandens ištekliams
Seimui svarstant, ar leisti žemės gelmėse laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas – daugiausia pramonės bei energetikos įmonių išmetamą anglies dioksidą (CO2), aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, jog toks projektas keltų grėsmę požeminio vandens ištekliams.
„Anglies dioksido laidojimas žemėje yra pakankamai abejotinas projektas. (...) Jeigu mokslininkai akcentuoja, kad palaidotas žemėje CO2 gali sukelti papildomų problemų dėl karbonizacijos, rūgštėjimų, kitų cheminių reakcijų, o žinant, kad Lietuvoje požeminio vandens resursai yra didžiuliai, grėsmė požeminio vandens ištekliams ir kokybei yra tikrai pirmoje vietoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
Anot jo, tokio projekto įgyvendinimas būtų rizikingas, todėl reikia žinoti daugiau argumentų.
„Žinant, kad tai yra komercinis projektas, tai gali kainuoti mums visiems, kaip mokesčių mokėtojams, kad Lietuvos valstybė turės vykdyti monitoringą. Jei atsitiks nenumatyti reiškiniai, mes turėsime už savo pinigus tuos reiškinius sutvarkyti. Manau, kad tai yra per didelė rizika ir mums reikia daugiau argumentų“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė, kad su dujų išmetimu į atmosferą reikia kovoti kitais būdais: įvesti automobilių taršos mokestį, mažinti kenksmingų dujų išmetimus pramonėje ir žemės ūkyje.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė kol kas drausti CO2 saugoti natūraliose žemės gelmių ertmėse.
Komitetas nepritarė Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko „valstiečio“ Virgilijaus Poderio siūlymui nustatyti liberalią anglies dioksido saugojimo tvarką.
