Nieko nuostabaus – vieni seniai kaitę įtampos židiniai užsidegė, kiti, šiek tiek prigesę, grasins vėl užsiliepsnoti. Tai lems kitų metų Seimo rinkimų žibalas.
Saulius Skvernelis lieka premjero poste ir iš naujo formuos Vyriausybę. Kad tokį sprendimą priėmė ne tik jis pats, bet ir būsimasis prezidentas, S.Skvernelis pranešė antradienį po susitikimo su Gitanu Nausėda.
Šis pranešimas – jokia naujiena. Seniai buvo matyti, kad S.Skvernelis verčiau dar bent pusantrų metų pabus viename aukščiausių valstybės postų, o ne rinksis politinę nežinomybę.
Vis dėlto kodėl jis taip ilgai slapukavo?
Viena vertus, po pralaimėtų prezidento rinkimų kartu su valstiečių vedliu Ramūnu Karbauskiu šitiek prisišnekėjus apie pasitraukimą iš posto nebuvo galima pernelyg greitai pakeisti plokštelės.
Antra vertus, jis taip spaudė R.Karbauskį siekdamas ne tiktai įgyti daugiau įtakos, bet ir nors simboliškai atkeršyti.
Kad iš reikalo sudaryta nepartinio S.Skvernelio ir valstiečių vedlio R.Karbauskio civilinė santuoka braška per siūles, buvo akivaizdu jau seniai, o nesėkmingi savivaldos, Europarlamento ir ypač prezidento rinkimai ją tik pastūmėjo link kulminacijos.
Jau pirmąjį prezidento rinkimų turą pralaimėjęs S.Skvernelis ir pats, ir savo patarėjų lūpomis pateikė ultimatumą – jis liks premjero poste ir su valstiečiais tik tuo atveju, jeigu R.Karbauskis pasitrauks iš partijos vedlio posto ir užleis jį premjerui.
R.Karbauskiui apsimetant, kad nesupranta, apie ką kalbama, ir šiek tiek atvėsinus įkaitusią atmosferą S.Skvernelis vėl priminė tai prieš kelias dienas – atvirai ir aštriai.
Duodamas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai premjeras leido suprasti vis dėlto liekąs poste, bet pareiškė abejonių, ar su valstiečiais dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu partija nesikeis. Kartu jis neatmetė galimybės rungtis dėl valstiečių vadovo posto.
Negana to, premjeras netgi pažėrė įtarimų, kad R.Karbauskis prieš prezidento rinkimus pagrasino pasitraukti iš valdžios, jeigu juos pralaimės valstiečių kandidatas, ne iš kvailumo, o tyčia norėdamas pastarajam pakenkti.
Bet valstiečių vedlio atsakymas į tai vėl buvo neigiamas – esą partijos nereikia gelbėti, nes jis pasitiki dabartiniu vadovu.
Kitą savaitę numatytas partijos tarybos balsavimas dėl pasitikėjimo R.Karbauskiu, kurį, ko gero, jis laimės.
Žodžiu, viskas liks, kaip buvę, o R.Karbauskis tikisi, kad ir šįkart S.Skvernelis nutils norėdamas ramiai vadovauti Vyriausybei, nes geresnio pasirinkimo neturi, o iki Seimo rinkimų dar daug laiko.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad ir taip šalti buvę šių politikų santykiai dabar galutinai pašlijo ir prislopusi įtampa gali vėl prasiveržti.
Juolab kad ir Seimo valstiečių frakcijos gretose yra ir S.Skvernelio šalininkų, ir tokių, kuriems apskritai įgriso R.Karbauskis.
Bene ryškiausias šios stovyklos atstovas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas antradienį išėjo iš valdančiosios frakcijos. Ir pernelyg nenustebino.
Pas valstiečius su S.Skverneliu ir kitais nepartiniais atėjęs V.Bakas visuomet maištavo prieš R.Karbauskį ir jam lojalius politinius bendrakeleivius, flirtavo su konservatoriais, Prezidentūra ir D.Grybauskaitės globojamomis specialiosiomis tarnybomis.
Antai ir prieš pat paskelbdamas apie išėjimą iš valstiečių gretų V.Bakas negailestingai įvertino uoliausios R.Karbauskio ginklanešės A.Širinskienės prisijungimą prie gelbėjamos „tvarkiečių“ frakcijos – esą tai politinis sąvadavimas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas jau ne kartą tvirtino (apie tai kartais užsimindavo ir S.Skvernelis), kad valstiečiai negali dėtis į koaliciją su teisėsaugos įtarimų neatsikračiusiais „tvarkiečiais“, galbūt ir su „socialdarbiečiais“, o turi sudaryti mažumos Vyriausybę, palaikomą konservatorių.
Premjeras antradienį pareiškė suprantantis ir palaikantis V.Baką.
Taip pat jis vėl užstojo V.Pranckietį, kurį iš Seimo pirmininko posto žūtbūt siekia išstumti R.Karbauskis.
Beje, V.Pranckietį, kuris ne kartą šiomis dienomis reiškė paramą S.Skverneliui, palaiko ir grupelė Seimo valstiečių.
Dėl to Seimo pirmininkas ir laikosi posto, nes mano, kad per slaptą balsavimą neužteks balsų jam nuversti.
Šis trikampis valstiečių viršūnėse, o po juo jau plika akimi matomi plyšiai visos valstietiškosios valdžios piramidės pastate – tik vienas šaltinių, galinčių kelti būsimus verpetus.
O kur dar koalicijos partneriai, kurių apetitas, kol kas patenkintas ministrų portfeliais, artėjant Seimo rinkimams ir toliau silpstant valstiečiams tikrai nemažės?
Nereikėtų pamiršti ir naujojo prezidento, kuriam reikės įrodyti savo svorį ir pajėgumus, o tai lengviau padaryti naudojantis Seimo daugumos silpnybėmis.
Taigi galima spėti, kad prezidento inauguracija simboliškai pasibaigsiantis vienas politinis ciklas iškart virs ne mažiau įdomiu.
