Prie lengvatų lovio – broliška vienybė, susivienijo net priešininkai

Seimas šią savaitę pademonstravo neregėtą vienybę. Netgi nesutaikomus politinius priešininkus suvienijo įstatymu partijoms įtvirtintos privilegijos, kurių Vyriausybė jau ragino atsisakyti.

Sostinės centre, J.Basanavičiaus gatvėje, patalpomis neatlygintinai naudojasi Socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sostinės centre, J.Basanavičiaus gatvėje, patalpomis neatlygintinai naudojasi Socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Prie lengvatų lovio – vienybė žydi: partijos nepanoro atsisakyti privilegijų.<br> lrytas.lt koliažas
 Prie lengvatų lovio – vienybė žydi: partijos nepanoro atsisakyti privilegijų.<br> lrytas.lt koliažas
Seimo nariai būna itin vieningi, kai svarstomos įstatymų pataisos liečia juos pačius ar jų atstovaujamas partijas.
Seimo nariai būna itin vieningi, kai svarstomos įstatymų pataisos liečia juos pačius ar jų atstovaujamas partijas.
 Darbo partijos būstinė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Darbo partijos būstinė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 „Tvarka ir teisingumas“ būstinė.<br> T.Bauro nuotr.
 „Tvarka ir teisingumas“ būstinė.<br> T.Bauro nuotr.
TS-LKD, konservatorių būstinė.
TS-LKD, konservatorių būstinė.
I.Šimonytė: „Mano įsitikinimu, partijos nėra to paties tipo žvėrys kaip paramos arba labdaros fondai.“
I.Šimonytė: „Mano įsitikinimu, partijos nėra to paties tipo žvėrys kaip paramos arba labdaros fondai.“
P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“
P.Urbšys: „Partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms, jos tebenori būti šventomis karvėmis.“
A.Mazuronis: „Akivaizdu, kad už pataisą balsavę politikai turi asmeninį interesą, ir tai kelia įtarimų.“
A.Mazuronis: „Akivaizdu, kad už pataisą balsavę politikai turi asmeninį interesą, ir tai kelia įtarimų.“
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jul 12, 2019, 1:42 PM, atnaujinta Jul 12, 2019, 4:52 PM

Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias partijoms toliau būtų palikta lengvata neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių turtu.

Vyriausybė siūlė partijas, kurios gauna valstybės biudžeto dotacijas, išbraukti iš privilegijuotųjų sąrašo, bet Seimo nariai nusprendė, kad jos privalo būti prilygintos labdaros ir paramos organizacijoms.

Už Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, numatančias ir išimtį politinėms partijoms, antradienį balsavo net 105 parlamentarai ir tik trys susilaikė.

Beje, partijas pamaloninę politikai išimtį paliko ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Kontrolieriai aptiko spragų

Atsisakyti partijoms iki šiol taikytos privilegijos nemokamai naudotis valstybei ir savivaldybėms priklausančiomis patalpomis Vyriausybė siūlė remdamasi Valstybės kontrolės pernai atlikta ataskaita.

Auditoriai atskleidė, kad valstybės turtas valdomas neracionaliai. Beveik pusė nekilnojamojo turto objektų, kuriuos valstybė perleido nemokamai naudotis įvairioms įstaigoms bei organizacijoms, yra didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Nemaža dalis šių objektų yra ypač patraukliose vietose ir prestižiniuose miestų rajonuose, pavyzdžiui, senamiesčiuose ar prie Baltijos jūros.

Kontrolieriams abejonių sukėlė ir galiojanti tvarka patalpas nemokamai skirti partijoms.

Antai dar prieš keletą metų beveik 800 kvadratinių metrų patalpų buvo neatlygintai išdalyta Darbo partijai, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), Socialdemokratų partijai, partijai „Tvarka ir teisingumas“, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Auditorių manymu, toks valstybės dosnumas yra nepamatuotas, nes visos šios partijos finansuojamos iš biudžeto.

Pažėrė įvairių argumentų

Tačiau patalpas iš valstybės ar savivaldybių nemokamai gaunančios partijos sukilo prieš Vyriausybės užmojus atimti iš jų turimas privilegijas.

Šių partijų atstovai Seime parengė pataisas, kuriomis partijos prilyginamos biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, taip pat labdaros ir paramos fondams, egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms.

Projektą, pagal kurį išsaugomos lengvatos, pasirašė septynių Seimo frakcijų atstovai, išskyrus valstiečius. Bet per antradienį vykusį balsavimą pastarieji jau elgėsi kitaip.

Seimo priimtų pataisų autorių aiškinimu, galimybę neatlygintinai naudotis patalpomis partijoms privalu išsaugoti, nes jos atstovauja viešajam interesui, įtraukia piliečius į visuomenės veiklą, užtikrina šalies demokratinius procesus.

Anot politikų, netekus šios privilegijos, didelę dalį savo resursų partijoms tektų skirti patalpų nuomai, o tai esą turėtų neigiamos įtakos jų skaidrumui, nes būtų sudaromi sandoriai su privačių pastatų savininkais.

Pataisų rengėjai pateikė dar vieną argumentą – esą mažesnėse savivaldybėse yra daug laisvų pastatų, patalpų, todėl iš jų išvaryti partijas, kurios bent moka už komunalines paslaugas ir šildymą, nėra tikslo.

Tiesa, kai kurių partijų būstinės yra jų pačių nuosavybė, o kai kurios patalpas nuomojasi iš privačių asmenų ar bendrovių.

Nepritarė pataisoms

Seimo Audito komitetui vadovaujančiai Ingridai Šimonytei kolegų vardijami argumentai dėl būtinumo palikti lengvatas partijoms neatrodė įtikinami: „Visada gali rasti paaiškinimų, kaip šalia biudžeto dotacijos dar gauti papildomą dotaciją nemokamo turto pavidalu.

Bet gal kiek per skambu sakyti, kad tai gali išgelbėti mūsų demokratiją.“

Ši nepartinė politikė vienintelė iš opozicinės konservatorių frakcijos balsavo prieš partijoms lengvatas įteisinančias pataisas.

Audito komitetas, kuris buvo pagrindinis svarstant Vyriausybės teiktą projektą, irgi nepritarė atskirų politikų siūlymams dėl privilegijų partijoms.

I.Šimonytės balsas tada komitete buvo lemiamas, bet Seimo posėdžių salėje jis ištirpo kitaip manančių parlamentarų jūroje.

„Jei nėra svarbių priežasčių, savo nuomonės nekeičiu. Todėl taip jau kartais pasitaiko, kad mano ir frakcijos kolegų nuomonės išsiskiria – jie vertina vienus dalykus, aš laikausi kitų principų.

Šiuo atveju matau, kad tai yra privilegijos, kurių neturėtų būti.

Sutinku, kad partijos svarbios demokratijai, kad jos turi būti remiamos ir skatinamos, bet noras viską gauti „chaliavai“ yra toks sovietinis reliktas, kurio reikėtų bandyti atsikratyti.

Mano įsitikinimu, partijos tikrai nėra to paties tipo žvėrys kaip paramos arba labdaros fondai.

Tačiau kolegos mano kitaip, ir tai buvo tas retas atvejis Seime, kai pasiektas viršpartinis susitarimas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo I.Šimonytė.

Politikei neatrodo teisinga ir tai, kad patalpas nemokamai gauna ne visos partijos, jų skyrimo kriterijai nėra aiškūs, be to, jos turi pranašumą ir prieš visuomenininkus.

Nori būti šventomis karvėmis

Sprendimą palikti lengvatas politinėms organizacijoms kritikavo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys. Anot jo, mokesčių mokėtojų išlaikomos partijos vis dar nesugeba išsivaduoti iš sovietinio partokratinio mąstymo.

„Demokratinėse visuomenėse vengiama tokių privilegijų. Ypač partijos turėtų rodyti pavyzdį ir nesinaudoti valdžios galiomis.

Bet pas mus vis dar elgiamasi kitaip – partijos mano, kad jos pačios yra dovana žmonėms ir turi būti jų išlaikomos, jos tebenori būti šventomis karvėmis.

Jeigu Seimas partijas prilygina labdaros ir paramos organizacijoms, neverta stebėtis, kad verslininkai joms ima nešti įvairių dėžučių.

Kai kalba pakrypsta apie privilegijas, Seime nebelieka nei pozicijos, nei opozicijos – visi tampa stebėtinai vieningi. Kaip kumštis parlamentas tampa tada, kai balsuojama dėl didesnių atlyginimų ar kitokių socialinių garantijų patiems politikams“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.

Išimtys kelia įtarimų

Nors valdantieji valstiečiai nepalaikė partijoms palankaus siūlymo, į Vyriausybės poziciją nusispjovė balsuodami dėl nemokamų patalpų suteikimo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Šiai organizacijai padaryta išimtis papiktino neseniai Seimo gretas papildžiusį Darbo partijos atstovą Andrių Mazuronį: „Neteisinga į įstatymą įrašyti vieną įstaigą – arba patalpas turėtų gauti visos panašios organizacijos, arba niekas. Kodėl išskiriama viena?

Akivaizdu, kad už tai balsavę politikai turi asmeninį interesą, ir tai kelia įtarimų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.