Kaune poliglotais tapo ir autobusų vairuotojai

[[ge:lrytas:lrytas:9002307]]

 A.Jančys.
 A.Jančys.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 14, 2019, 7:01 AM

Bet kartais, o gal vis dažniau, važiuodamas miesto autobusais būni
maloniai nustebintas.  Nedažnai, bet pasitaiko džiugių akimirkų.

Pliaupiant smagiam liepos lietui į maršrutinį autobusą Zoologijos sodo
stotelėje įlipo dvi vidutinio amžiaus moterys, kaip paaiškėjo, turistės
užsienietės.  Jos vairuotojo paklausė, ar šiuo autobusu gali pasiekti
miesto centrą ("Center of city").  Vairuotojas -- žilstelėjęs vyras, jau
ne pirmos jaunystės, atrodė, anglų kalbos tikrai nemokės ir jo reakcija
bus tipiška tokiais atvejais:  sutrikęs geriausiu atveju dairysis
jaunesnio keleivio, kad pabūtų vertėju, arba atsainiai lietuviškai
burbtelės, kad su vairuotoju nepatartina kalbėtis.

Tačiau pusamžis ir tikrai nepanašus į iš skurdo prie autobuso vairo
atsisėdusį užsienio kalbų specialistą vairuotojas darkyta, bet gana
aiškia anglų kalba atsakė:  "Yes, ladies, seat down.  I say, when in old
town."  ("Sėskitės, ponios.  Aš pasakysiu, kada reikės išlipti, jei
norite patekti į Senamiestį.")

Valio, reikia tik pasidžiaugti, kad vakarėjame (ne paros laiko, o
geopolitine prasme), jei jau ir vidutinio amžiaus miesto autobusų
vairuotojai gali susikalbėti su turistais angliškai, ne tik rusiškai!

Beje, užmiršti rusų kalbos taip pat nederėtų, tai patarimas jaunesnio
amžiaus kauniečiams, nes miestui turistas yra vertybė savaime, nesvarbu,
ar iš Rytų, ar iš Vakarų.

Ir liaukimės naiviai, aklai sekti rusofobinių mitų takais.  Dalios
Polikarpovnos epocha baigėsi.  Juolab kad rusiškai kelio ar kitų dalykų
gali paklausti nebūtinai turistai iš pačios Rusijos, o ir mūsų
geopolitiniai bičiuliai ukrainiečiai.  Jiems, ypač vyresnio amžiaus
Kauno svečiams -- o ukrainiečių šią vasarą Kaune ir kitur Lietuvoje ypač
daug -- vis dar lengviau bendrauti rusiškai, o ne angliškai.

Pagaliau turistas lenkas galėtų drąsiai kreiptis į vyresnio amžiaus
kaunietį savo gimtąja kalba ir būti suprastas.  Ne tik todėl, kad
sovietmečiu kauniečiai per Lenkijos televiziją galėjo matyti
amerikietiškus vesternus ir prancūzišką erotiką ir tokiu būdu pramoko
lenkiškai.

Kultūrinę ir kalbinę bendrystę dar labiau stiprino šiais laikais
įsitvirtinęs maisto produktų, alkoholio ir kitų prekių kainų skirtumas.
Skirtumas -- ne Lietuvos ūkio naudai, o Kaunas juk palyginti netoli
Lenkijos.

Kaip kaimyninių šalių ūkį paveikia alkoholio akcizų skirtumai, galime
pamatyti stebėdami prasidėjusį alkoholio akcizų karą tarp Baltijos
kaimynių sesių Latvijos ir Estijos.  Kas iš jų laimės?  Turbūt abiejų
šalių ir Suomijos vartotojai, bet kauniečiams šios peripetijos nerūpi,
jiems aktualūs akcizų skirtumai Lenkijoje, iš dalies dar Rusijai
priklausančioje Karaliaučiaus srityje.  Bet ten prekybos laisvę riboja
vizų režimas.

O dabar pabandykime pasitelkti vaizduotę ir pafantazuoti, kad maisto
produktų ir alkoholio akcizai Lietuvoje staiga sumažinami 20 proc.
žemiau Lenkijos maržos ribos.

Prieš kelerius metus Rytų Lenkijos (Suvalkų, Seinų, Augustavo ar
Balstogės) gyventojai baisėjosi ir piktinosi, kai Vasario 16-ąją ar Kovo
11-ąją, liepos 6-ąją šiuos miestus užgriūdavo lietuvių pirkėjų
vilkstinės ir kokia nors vietinė "ciocia Juzefa" turėdavo stovėti
valandą eilėje prie batono.

Iš pradžių lenkai piktinosi, bet vėliau apsidžiaugė ir iki šiol taip
džiaugiasi, kad Lenkijos parduotuvėse apie kainų akcijas informuoja
lietuvių kalba.  Ir apskritai galima tikėtis, kad Augustavo ir Suvalkų
taksistai greitai pradės kalbėti lietuviškai.  Sakoma, kad kai kurie jau
memlena:  "Dovežt do turgu?  To bendzie dziešimt zlotuv."

O dabar įsivaizduokime, kad pas mus akcizai sumažinami, ir alus, degtinė
tampa pigesni nei Lenkijoje, ir iš kaimynės, turinčios beveik 40
milijonų gyventojų, pasipila pirkėjai.  Kokios eilės tada būtų net
mažuose Kauno prekybos centruose, jau nekalbant apie didžiuosius?

Lenkai džiaugėsi, kad lietuvių, o iš jų daugiausia kauniečių, pirkėjų
dėka Suvalkuose pastatytas modernus vandens parkas ir lenkams
suvalkiečiams jau nebėra reikalo važinėti į Druskininkus, jie turi
užtektinai savo vandens pramogų.  Lenkams tai džiaugsmas, o mums --
rūpestis.

Žinoma, daug gražiau atrodytų, jei viena ar kita šalis, mūsų kaimynės ar
mes patys praturtėtume mažindami ne alkoholio, o, tarkime, pieno
produktų akcizus.  Bet tikrovė yra ciniška ir negailestinga.

Tačiau yra vilčių, kad lenkus Kaunas galės sudominti jei ne mažesnėmis
alaus kainomis (neverta tikėtis, o gal ir nereikia?), tai bent
atnaujinta pagal šiuolaikiškus reikalavimus sporto infrastruktūra.

Juk atnaujinamas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, iš esmės remontuojama
Sporto halė, statomi Ledo rūmai.

Neseniai sutvarkytas buvęs apleistas Kelininkų stadionas Jovarų gatvėje.
Jis apgaubtas įspūdingų matmenų baltos spalvos kupolu, įrengti
moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir
administracinėmis patalpomis.

O kas užginčys, kad sportuoti naudingiau negu alų gerti? Žodžiais tai
niekas neužginčys, balsu visi pritars.  O ką tyliai pagalvos, tai žmogui
į vidų juk neįlįsi. ˙
˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.