„Partijos pirmininkė turi prisiimti politinę atsakomybę už rinkimų sėkmę ar nesėkmę“; „Kokia nauda traukti į sąrašus žmones, kurie niekada nieko partijai nėra nuveikę“; „Noriu, kad partijos pirmininkė nors vieną kartą prisiimtų atsakomybę už tai, kaip vadovauja“; „Tikiuosi, kad pirmininkei užteks valios prisiimti atsakomybę ir nebandyti ieškoti kaltų visuose aplinkiniuose“.
Tai – kelios R.Karbauskio citatos iš ilgo laiško, kurį 2008 m. jis parašė visiems tuometės Valstiečių liaudininkų sąjungos nariams.
Tada šis politikas žūtbūtinai kovojo su partijos vedle K.Prunskiene, kuriai buvo užleidęs postą.
R.Karbauskis itin dejavo, kad partijoje nebeliko demokratijos, darnaus komandinio darbo, o viską į savo rankas perėmė pirmininkė.
Vis dėlto dejuotojas turėjo palikti ir partijos vicepirmininko postą, ir partiją.
Anuomet R.Karbauskis kovojo su iš šalies pasitelkta K.Prunskiene, o dabar rungiasi su tokiu pačiu partijos kviestiniu S.Skverneliu.
Nors premjeras ne kartą reikalavo, kad po nesėkmingų valstiečiams rinkimų jų vedlys pats paliktų postą, jis ilgai buvo kurčias, o po to surengė savo palaikymo akciją.
Beje, tuo pačiu, kuo R.Karbauskis tuomet kaltino K.Prunskienę, jį dabar kaltina ir S.Skvernelis, ir iš Seimo pirmininko posto stumiamas V.Pranckietis, ir kiti buvę ar tebesantys politiniai bendrakeleiviai.
Spėlioti, kuris priešų ieškantis R.Karbauskis tikras – ar tuomet, ar dabar – beprasmiška.
Labiausiai tikėtina, kad jis – tas pats, tik ne su vienu veidu.