Jeigu šis politikas bus patvirtintas žemės ūkio ministru, jam pirmiausia teks srėbti pirmtako valstiečio G.Surplio privirtą košę.
Valstiečiai kategoriškai atsisakė perleisti „socialdarbiečiams“ jų pageidautą Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), bet mainais lengva ranka atidavė Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), nors, atrodytų, nieko svarbiau už žemdirbių reikalus jiems negalėtų būti. Kaip paaiškinti tokį paradoksą?
Atsakymą pateikia smarkiai ant valstiečių užsirūstinusių pagrindinių žemdirbių ir ūkininkų organizacijų vadovai. Pasak jų, žemdirbiai prieš ankstesnius Seimo rinkimus meldėsi, kad valstiečiai ateitų į valdžią, o dabar meldžiasi, kad kuo greičiau išeitų.
Nusivylimo priežastis: esą šios partijos veikėjai – nieko apie žemės ūkį nenutuokiantys apsimetėliai žemdirbiai, o iš tikrųjų žemės prisipirkę ir iš dividendų gyvenantys verslininkai.
Aiškiai durta į valstiečių lyderį R.Karbauskį, bet justi žemdirbių nepasitenkinimas ir visa valdančiųjų politika. Matyt, būta daug lūkesčių, kad valstiečiams žemės ūkis bus prioritetinė veiklos kryptis, o realybė kitokia – nei paramos daugiau, nei dėmesio.
Vienaip ar kitaip, valstiečiams labai pavojinga susipykti su žemdirbius ir ūkininkus vienijančiomis organizacijomis. Jos turėtų būti natūralus šios partijos sąjungininkas.
Bet jau girdėti kalbų, kad žemdirbiams šį rudenį reikia važiuoti į Vilnių protestuoti.
Dar gyvi prisiminimai, kaip ūkininkai traktoriais užtvėrinėjo kelius, grasino pažerti mėšlo krūvas po Seimo ir Vyriausybės langais. Jų pykčio yra sulaukusi ir konservatorių, ir socialdemokratų valdžia, bet įstojus į ES gerą dešimtmetį žemdirbių protesto akcijos buvo primirštos. Negi anie laikai sugrįš valdant valstiečiams?
Gal jausdami tvinkstantį vis didesnį žemdirbių nepasitenkinimą valstiečiai ir sumanė permesti atsakomybę už žemės ūkio politiką „socialdarbiečiams“, o patys pasilaikyti SADM.
Juk pagal koalicijos sutartį vis viena bus didinami vadinamieji vaiko pinigai, pensijos, vienkartinės išmokos nėščiosioms ir tai gali tapti socialinės politikos dividendais, kurie praverstų per kitus Seimo rinkimus, o žemdirbiai – vien galvos skausmas.
Ūkininkų nervingumą, matyt, didina nuostoliais grasinantys sausringi metai, be to, greitai pradės dirbti nauja Europos Komisija, vyks europinių lėšų dalybos ir reikės kovoti už Lietuvos žemės ūkio interesus, o ŽŪM apėmęs chaosas.
Tulžingai padėtį vertinantys žemdirbių atstovai nevengia sakyti, kad tai, kas vyksta ministerijoje, – katastrofa, diversija, nusikaltimas.
Mat esą dabar ŽŪM darbuotojams labiausiai rūpi persikėlimas į Kauną – vieni jau susirado kitą darbą ir išėjo iš ministerijos, kiti blaškosi, treti, vedami profesinių sąjungų, skundžia visur, kur tik gali, ministrą G.Surplį ir kraustynėms vadovaujantį viceministrą V.Griciūną.
Ko gero, persikėlimo į Kauną sukelta sumaištis ir lemia, kad ir žemdirbių atstovai piktinasi šiuo sumanymu, laiko jį ne naudingu, o vien pridarysiančiu daug žalos.
Argumentai, kodėl reikia ŽŪM perkelti į Kauną, iš tiesų itin abejotini. Aiškinta, kad ministerija, būdama arčiau Lietuvos vidurio, bus žemdirbiams lengviau pasiekiama, bet jiems labai retai ko nors joje prireikia, daug daugiau reikalų būna regionuose esančiose žemės ūkio įstaigose, o ir nėra didesnio skirtumo nuvykti į Vilnių ar Kauną.
Tik pats G.Surplys, jei būtų išlaikęs postą, turėtų daugiau vargo, nes jam ne tik tektų kasdien kursuoti tarp Vilniaus ir Kauno, bet dar ir lankytis Vyriausybėje, Seime, o ten ministerijų vadovai praleidžia daugiau laiko nei savo kabinetuose.
Tiesa, G.Surplys porino, kad jam kone vienas malonumas kasdien sukarti po 200 kilometrų, bet jo pavaldiniams taip neatrodo ir jau 70 darbuotojų paliko ŽŪM. Išties sugaišti maždaug po tris valandas kelyje sutiks, be abejo, smarkiai burbėdami, tik tie valdininkai, kurie niekur kitur neras pakenčiamo darbo, vadinasi, patys silpniausi.
Visiškai niekiniai ir teiginiai, jog perkėlimas ŽŪM į Kauną leis kasmet sutaupyti po 200 tūkst. eurų ir atsipirks per 5 metus. Priešingai – išlaidos tik didėja, o joms padengti panaudota, sukeliant didžiausią žemdirbių pyktį, parama galvijams auginti ir dar nurėžta iš algų fondo.
Kritikuotini ir teiginiai, kad ŽŪM perkėlimas į Kauną stiprintų regionus. Tuomet daug logiškiau būtų, kaip ironizuoja ūkininkai, ją perkelti, pavyzdžiui, į Didžiasalį ar Naująją Akmenę. Juk Kaune ir be ŽŪM sėkmingai plėtojamas verslas, daugėja investicijų.
Be abejo, valstiečių sąjungininko Kauno mero V.Matijošaičio savimeilė būtų paglostyta, jei į jo valdomą miestą persikraustytų ministerija. Juo labiau kad ir kaip vienas pretendentų išnuomoti jai patalpas minimas mero verslas.
Galbūt valstiečiai jam pažadėjo, kad Kaune bus ministerija.
Valstiečių rinkimų programoje buvo žadama iškraustyti iš sostinės ir daugiau ministerijų, bet įsitikinus, kaip tai sunku ir neracionalu, energingai mėginama iškrapštyti tik ŽŪM, ir dar į Kauną, nors tai neturi nieko bendra su regionų stiprinimu.
Neatmestina, jog žemės ūkio ministru tapęs A.Palionis tyliai numarins ministerijos perkėlimą, – jis šia tema jau dabar kalba labai aptakiai. Gal tai tenkins ir valstiečius – jie galės pasiteisinti, kad savo pažadus vykdo, tik dabar ŽŪM perkėlimas jau ne jų rankose.
