Komentare BNS ministras teigė dėkojantis Lietuvos savivaldybių asociacijai už išreikštą nuomonę, o iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi ir daugiau susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.
„Karščiai gali užklupti tiek birželį, tiek gegužę ar rugsėjo pradžioje“, – komentare BNS sakė ministras, reaguodamas į savivaldybių teiginius, kad dauguma šalies mokyklų nepritaikytos dirbti per karščius.
Pasak ministerijos atstovų, įvertinti visus pasiūlymus ketinama iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios.
M. Monkevičius taip pat sako, kad konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu peržiūrimos Higienos normos, kad būtų reglamentuotas ne tik mokyklos lankymas esant dideliems šalčiams, bet lygiai taip pat per karštus orus: kokiai temperatūrai esant nerekomenduojama eiti į mokyklą, dirbti klasėse.
„Reikia visiems kartu sutarti, kokie sprendimai reikalingi keičiantis klimatui. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija“, – sakė ministras.
Žada daugiau savarankiškumo, leistų mokytis dirbant
Komentare žiniasklaidai pirmadienio popietę A. Monkevičius pabrėžė, kad šiuo metu tvirtinant ugdymo planus, pakankamai didelė laisvė suteikiama ir pačioms savivaldybėms, mokykloms, o ateityje šį savarankiškumą jis būtų linkęs stiprinti.
„Mano idėja tokia: ateityje reikėtų kaip galima daugiau suteikti galimybių savivaldybei, mokyklai, mokyklų tinklui patiems, gerai apgalvojus, žinant kaip reikėtų įgyvendinti ugdymo planą, savivaldybės specifiką, kuo savarankiškiau spręsti šį klausimą“, – teigė jis,
Anot A. Monkevičiaus, mokyklose turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos, nes „jos pastatytos taip, kad orientuotos į pietus, neturi žaliuzių“. Dėl dar to bus tariamasi su savivaldybėmis.
Jis pabrėžė, kad pailginus mokslo metus, moksleiviams rengiami užsiėmimai galėtų būti ir „mokymasis plaukti, saugus elgesys gamtoje“.
Jo nuomone, trumpesni mokslo metai ypač aktualūs kurortinėms savivaldybėms, kur dalis vyresnių klasių moksleivių jau dirba kurorto sezono metu.
„Bet mes matome išeitį: galime ugdymo programoje numatyti verslumo dalyką, ir ta praktinė dalis gali būti labai gražiai organizuojama: anksčiau pasibaigtų ir mokslo metai, vaikai atliktų ir verslumo, finansinio raštingumo užduotis per tą laiką, kai jie kažkur dirba. Tai būtų ne tik darbas, kuriame vaikai užsidirba, bet kartu ir ugdymas“, – dėstė ministras.
Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą.
Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.
Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio 21-osios. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą
Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa.
„Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai – nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės nurodė, kad didžioji dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga dalyvauti ugdomajame procese. Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas ir dalis mokytojų negali vesti pamokų.
Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų, kadangi vienu metu muziejai nepajėgūs visų norinčių priimti į ekskursijas ir edukacines programas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama vos 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų.
Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.
Pasak Š. Vaitkaus, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka bei mokslo metai būtų sutrumpinti pageidauja ir švietimo bendruomenė bei mokinių tėvai.
Iš 60 šalies savivaldybių apklausoje dalyvavo 49, ir dauguma jų – 40 – pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą. Tai sudaro 81,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Kad mokslo metų trumpinti nereikia, pasisakė 8 savivaldybės (16,3 proc. dalyvavusiųjų apklausoje).
Taip pat paaiškėjo, kad tik 3 mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, lauke tvyrant karščiams.
LSA primena, kad pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
