„Šančiuose tai pat gyvena žmonės“, „Savivalda - ne visvalda“ - skelbė užrašai viename plakate. Eitynių dalyviai pasirūpino ne tik plakatais, bet ir žmonių figūras primenančiomis baidyklėmis.
Akcijos dalyviai šįkart sulaukė ir politikų dėmesio. Prie jų prisijungė buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, jo bendražygė, misto tarybos narė Edita Gudišauskienė, taip pat iš Kauno kilęs Seimo narys, prezidento rinkimuose dalyvavęs Mindaugas Puidokas.
Šančių gyventojai įveikė visą numatomos gatvės atstumą.
Gatvė projektuojama Nemuno pakrantėje nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – tai rekreacinė teritorija, turinti skvero statusą. Didžiąją gatvės dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žaliuosius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas – keičiant upės kranto reljefą.
Projekte siūloma rajoninių želdynų teritorijoje, keičiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti 3,471 kilometro ilgio dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku. Bendras naujo statinio plotis – 8,5 metro, o atstumas tarp raudonųjų linijų sieks net 15 metrų.
Pasak projekto autorių, šiuo metu žvyruotos gatvės ilgis siekia 444 metrus, ji bendrajame plane numatyta nuo 1929 metų. Greta gatvės ketinama įrengti šaligatvį ir išsaugoti esamą dviračių taką.
„Kauno miesto savivaldybė, neatlikusi reikiamų tyrimų, nenustačiusi poreikio ir neįvertinusi poveikio aplinkai, užsakė Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, kuris prieštarauja darnaus miesto vystymosi principams“ – piktinosi vietos gyventojai.
Šančių gyventojai pirmąsias protesto akcijas surengė dar balandžio mėnesį.
Tuo tarpu Kauno valdžia nesiryžta viešai pripažinti, kad labaiusia naujos gatvės reikia naujų daugiabučių statytojams ir jų gyventojams.
