Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad norint iš tiesų spręsti problemą, o ne aštrinti priešpriešą tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, ir tuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminimo užfiksavimo.
„Šiuo metu egzistuojanti Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atlieka labai reikalingą ir naudingą darbą, tačiau, kaip rodo esama situacija, jos vienos konstruktyviam problemos sprendimui neužtenka. Todėl į diskusijų grupę siūloma įtraukti daugiau institucijų ir ekspertų – istorikų, politologų, kultūros paveldo specialistų. Produktyvus jų bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires“, – teigiama pranešime spaudai.
„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis istorinės atminties trynimo moratoriumo. Tuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti istorinio konteksto pateikimui, – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatore telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes ir sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti.
ELTA primena, kad praėjusį šeštadienį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukelta Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lenta sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas.
