Tiesa, sostinės vadovas Remigijus Šimašius kartoja, kad J.Noreikos atminimo lenta turėjo būti nukabinta dėl jo vaidmens Holokauste. Tačiau mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas portalui lrytas.lt patvirtino, kad J.Noreikos pavardė nuo KGB rūmų sostinės Gedimino prospekte akmens plokštės nedings. „Čia nenumatyta jokių pokyčių“, – aiškino patarėjas.
Ant KGB rūmų iškalta apie 200 pavardžių nužudytų Lietuvos pasipriešinimo dalyvių, partizanų, kurie 1944-1947 metais buvo NKGB-MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalinti ir vėliau nužudyti. Tarp jų – ir J.Noreikos.
Liktų net po tinko sluoksniu
Iškalti pasipriešinimo dalyvių, partizanų pavardes ant KGB rūmų idėjos autorius Gitenis Umbrasas sakė, kad kaip ir kitų, J.Noreikos pavardė akmens plokštėje įamžinta taip, kad ji liktų net ir po tinko sluoksniu. Taip sovietiniais metais buvo slepiama ideologijai neįtikę piešiniai, pavardės.
„Žinoma, galima pavardes paslėpti po granito sluoksniu ar metalo plokštėmis. Kitas būdas – tiesiog susprogdinti pastatą“, – ironizavo menininkas.
KGB rūmų pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas – tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940-ųjų. rudens iki pat 1987 metų buvo kalinami okupacinei valdžiai besipriešinę Lietuvos gyventojai.
KGB rūmų cokolyje iškalti pasipriešinimo dalyvių, tarp jų ir J.Noreikos, pavardes G.Umbrasas sumanė 1998 metais.
„Grąžinus Taurakalniui senąjį pavadinimą -- Pamėnkalnis, norėjosi prakalbinti jo papėdėje esantį pastatą. Norėjosi, kad jis bylotų apie to meto įvykius. Siūliau iškalti ir gestapo sušaudytųjų pavardes, bet buvo apsiribota bolševikiniu teroru. Dar norėjome grindinį aplink pastatą iškloti trinkelėmis ąžuolo lapų arba eglišakių motyvais – tai būtų tarsi vainikas aplink pavardes; pastato timpane, kur anksčiau buvo balandžių nutupėtas LSSR herbas, sukurti „Sopulingosios-spindulingosios“ horeljefą. Pritarimas buvo, o užsakymo – ne“, – prisiminė G.Umbrasas.
Klaida – tik netinkamas laikas?
R.Šimašius yra pareiškęs, kad Vilniuje ketinama nukelti ir rašytojo Petro Cvirkos paminklą. G.Umbrasui nepriimtina, kai politikai, istorikai kišasi į meno klausimus, o autorių teisės išvis neegzistuoja.
Menininko nuomone, istorikai turėtų tirti istorijos vingius, o ne ideologizuoti meną. „Mes triname atmintį visokiais būdais ir stengiamės nemąstyti“, – atsiduso G.Umbrasas.
Tuo tarpu R.Šimašius, nurodęs nukabinti J.Noreikos atminimo lentą, tarnybų klaida vadina tik tai, jog šis darbas buvo atliktas šeštadienį paryčiais.
Anot mero, šeštadienio rytas pasirinktas tam, kad sprendimas būtų realizuotas „sklandžiai, be ekscesų, visuomenės dirginimų, perturbacijos ir gyvenimo trikdymo“, tačiau paros laikas buvęs netinkamai. R.Šimašius sako pavedęs lentą nuimti ryte ir tikėjęs, kad tai bus padaryta po 7 valandos, o ne prieš penkias ryto.
Nuteistas mirties bausme
R.Šimašius pirmadienį kelis kartus aiškino, kad J.Noreikos atminimo lenta nukabinta dėl jo vaidmens Holokauste. Tuo tarpu istorikas Arvydas Anušauskas rašė, kad J.Noreika kariniame tribunole nuo pat pradžių kategoriškai neigė, jog „savanoriškai tarnavo vokiečiams“.
„Visi liudijimai apie vokiškosios okupacijos metus vienaip ar kitaip liudija, kad J.Noreika matė sovietinį terorą iš arti, trėmimus vertino kaip genocidą ir atidarinėjo Šiauliuose „Raudonojo teroro muziejaus“ parodą. Tad iš pradžių kvietė lietuvius padėti kovoje su bolševizmu, tačiau vėliau, atsižvelgiant į nacistinės okupacijos realijas, tapo antinacinės organizcijos Lietuvių fronto įgaliotiniu Šiauliuose ir priešinosi okupantų spaudimui, kol galiausiai buvo gestapo suimtas“, – tvirtino A.Anušauskas.
Anot jo, 1946 metų lapkričio 20-22 dienomis kariniame tribunole jam nebuvo iškelti kokie nors kaltinimai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavus tarybinių piliečių (taip tuo metu buvo įvardijami nužudyti žydai) žudynėse. Greičiau priešingai – visi parodymai ir liudijimai rodė J.Noreikos užsispyrimą siekti dalyvauti antisovietiniame pasipriešinime.
J.Noreika ir jo bendražygis, adjutantas 22 metų Zigmas Laukaitis-Šerkšnas nuteisti mirties bausme, o 1947 metų vasario 26-27 dienomis sušaudyti MGB rūsiuose bei užkasti Tuskulėnuose. Aukščiausiasis teismas šios bylos dalyvius reabilitavo 1991 metų gegužės 27 dieną.
