Nieko nuostabaus, kad nuo to suvirpėjo net Prezidentūros langai. Todėl šalies vadovas G.Nausėda palinkėjo visiems ramybės, pažadėjo surengti plačias nacionalines diskusijas dėl istorinės atminties politikos apskritai, o politikus paragino nustoti švaistytis kūjais ir pjautuvais.
Reikia tikėtis, kad į rūpintojėlio pozą stojęs prezidentas iš tiesų pradės tai, ko seniai reikia, – pagaliau sudėlioti į savas vietas ir inventorizuoti kruvinojo XX a. Lietuvos istoriją. Tai ir būtų tikroji prevencija ne prieš vieną ar kitą, o prieš visas parako statines.
Bet kuriuo atveju raginimas politikams apsiraminti – labai laiku. Juk štai dabar R.Šimašių pliekiantys konservatoriai patys siautėja spausdami valdančiuosius palaiminti senas įstatymų pataisas, numatančias baudas tiems, kurie viešai nešioja vadinamąją Georgijaus juostelę.
Dešiniųjų argumentai – gelžbetoniniai, kaip ir jų kaktos. Esą dabar šį simbolį savo propagandai naudoja Kremliaus režimas ir jo remiami separatistai Ukrainos rytuose, taigi jį reikia uždrausti – kaip nacių svastiką ar sovietų kūjį ir pjautuvą.
Beje, konservatorių užmojai dėl Georgijaus juostelės gresia rimtais iššūkiais mūsų muziejų darbuotojams ar istorinių knygų leidėjams. Mat tarpukario Lietuvos aukštoji karininkija, kurios bene pusė buvo apdovanota carinės Rusijos ordinais su šia juostele, viešai jais didžiavosi, kaip ir kitais savo apdovanojimais.
Ką gi dabar reikės daryti su tai užfiksavusiomis nuotraukomis? Jas užteplioti ar tiesiog sudeginti?
