Štai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, valdininkai elgiasi valdiškai, bet nežmogiškai.
Iš močiutės paveldėtą butą šilališkė gavo kartu su skolomis. Moteris skaičiuoja, už renovaciją dar liko nesumokėti 600 eurų. Viena sūnų auginanti Jurgita Overlingaitė sunkiai verčiasi, todėl skolai išsimokėti kas mėnesį iš savivaldybės gaudavo 56 eurų kompensaciją.
„Aš tą butą paveldėjau iš močiutės su visom skolomis, didele ir bandau išmokėti, šildymą jau išmokėjau, liko dar renovacija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žinių žurnalistei Gintarei Butkienei pasakojo moteris.
„Kuris iš gero gyvenimo eina kažko prašyti, niekas. Eini kai tau labai reikia“, – teigė J.Overlingaitė.
Tačiau neseniai vieniša mama iš savivaldybės sulaukė žinios – kompensacija pusei metų nurėžiama. Parama atimta, nes moteris pardavė aštuoniolikos metų senumo, jau nebevažiuojantį automobilį. Ir jį pardavė per pigiai.
„Važiuojant subiro, sugedo sankaba ir buvo neįmanoma su juo važiuoti, o remontas brangus, jisai nevertas to automobilio kainos, partempėm iki kaimo. Man iš laužyno būtų gavęsi 150 eurų, o žmogus pasiūlė 180 eurų“, – apie seno automobilio pardavimą pasakojo moteris.
Kompensacija už renovaciją nurėžusios Šilalės rajono savivaldybės valdininkai teisinasi, esą laikosi įstatymo raidės. O įstatyme rašoma, kad kompensacijas gaunantys asmenys negali parduoti turto už mažesnę nei puse rinkos kainos. Tad automobilį, pardavusi šilališkė už neveikiantį automobilį turėjo gauti ne mažiau nei 600 eurų.
„Jeigu tu mažai gauni, tai tau tikrai nereikia, jeigu būčiau gavusi tuos 700 eurų tai būčiau padengusi skolą ir man nebūtų išvis tos kompensacijos prašyti“, – kuriozą pasakojo moteris.
Valdininkai suskaičiavo, sena mašina verta daugiau nei 1200 eurų, o moteris jį pardavė 7 kartus pigiau. Tačiau realios automobilio būklės valdininkai nevertino, o rėmėsi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta formule.
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Urbonienė teigė, kad socialiniai darbuotojai nėra techninių apžiūrų specialistai, kad vyktų į vietą ir dar apžiūrėti į automobilio būklę.
J.Overlingaitė taip pat prisimena, kad jos klausė, gal nusipirko kitą automobilį už gautą sumą – 180 eurų. „Sakė, kad galiu dasidėti. Iš kur? Jeigu aš einu galvą į savivaldybę nuleidusi, kad man 50 eurų kompensuotų ir dar dasidėti, nu tai tyčiojasi“, – pasakojo moteris.
A.Urbonienė paklausta, ar ji pati pirktų neveikiantį automobilį už 600 eurų, moteris nuo atsakymo išsisuko.
„Jeigu jis yra įregistruotas „Regitroje“ kaip veikiantis automobilis, kaip jūs galite teigti ar aš pirkčiau. Kiekvienu atveju, tai yra situaciją, kurią mes įvertiname, ir tas neveikimo atvejis – jisai gal šiandien neveikia, o rytoj veiks ir jį galima sutaisyti“, -kalbėjo A.Urbonienė.
Šilalės rajono meras Algirdas Meiženis, taip pat sulaukė tokio paties klausimo.
„Tai aš skaičiuočiau metalo laužą, kiek kainuoja metalo laužas tai aš už tokią sumą galbūt ir nupirkčiau“, – į klausimą atsakinėjo meras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras aiškina, kad Šilalės valdžia su moterimi pasielgė nežmogiškai.
„Tai yra geros valios klausimas, savivaldybė turi teisę nebeskirti (kompensacijos, aut. p.), bet taip pat turi teisę skirti ir čia geros valios klausimas. Savivaldybės turi didelę diskreticiją skiriant paramos priemones, pati savivaldybė gali nuspręsti netgi sąlygines išmokas, netgi vos ne dvigubai didesnes išmokas išmokėti, jei yra tam tikras pagrindimas“, – pasakojo ministras.
Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai savivaldybės socialinei paramai liko nepanaudojusios beveik pusės skirtų pinigų.
