Iš Administracinių nusižengimų kodekso A. Armonaitė siūlo braukti straipsnį, kuris už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą užtraukia 300–850 eurų baudą.
„Tokių baudų turėjimas yra perteklinė priemonė, kuri neskatina Lietuvos turėti platesnę lojalią diasporą“, – pataisos aiškinamajame rašte teigia Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė.
Parlamentarė argumentuoja, kad referendume dėl dvigubos pilietybės daugiau kaip 73 proc. dalyvavusių pasisakė už liberalesnį reguliavimą, nors priimti Konstitucijos pataisai balsų ir neužteko.
„Anksčiau ar vėliau galimybė turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę bus numatyta Konstitucijoje, jau šiandien tam yra didelis politinių partijų ir visuomenės palaikymas. Kviečiu tam ruoštis atsisakant piniginių baudų, kurių egzistavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės nei valstybei, nei jos diasporai“, – teigė A. Armonaitė.
Gegužę vykusiame referendume už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, bet Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
