Kiemas buvo kaip ir daugelis tipiškų sovietinės statybos Kauno daugiabučių kiemų.
Pats daugiabutis pastatytas gana arti vienos pagrindinių Kauno transporto arterijų, Savanorių prospektui artėjant į pabaigą, kitapus Kalniečių poliklinikos.
Dabar šio daugiabučio kiemas pavadintas „svajonių kiemu“, nes pasinaudojo taip pat pavadinta savivaldybės programa ir iš tiesų tapo apželdintas, tvarkingas, jaukus. Tiek, kiek gali būti jaukus sovietinių laikų statybos daugiabučio kiemas.
Savivaldybė taip pat iškilmingai paskelbė, kad „Svajonių kiemo“ programa pasinaudojo daugiau negu 150-ies mieste esančių daugiabučių gyventojai.
Pagal šią programą, miesto savivaldybė atlygina 50 proc. išlaidų, skirtų daugiabučių kiemams sutvarkyti.
Taigi Kauno mikrorajonų kiemams ir juose užveistiems gėlynams pasisekė. O štai Laisvės alėjoje suformuotiems gėlynams pasisekė prasčiau. Ir nepasisekė ne bet kur, o kaip tyčia po savivaldybės langais!
Čia įrengtos klombos gal ir įdomios formos, smilgų ir kitokių augalų čia pasodinta. Nesvarbu, kad kai kurie kauniečiai žodį „pasodinti“ kartais supranta labai savotiškai, bet čia kalbame ne apie semantiką, o apie klombas.
Klombos prie savivaldybės, net ir iš toliau žiūrint, atrodo aprūdijusios. Taigi Laisvės alėja jau beveik visa atnaujinta, šaligatviai beveik baigiami pakeisti naujais, viskas blizga ir tviska, balta, švaru, gražu, tačiau še tau – klombos aprūdijusios!
Bet gal tai visai ne rūdys, galbūt klombų rėmų spalva tyčia tokia išgauta, pasendintas atspalvis? Kitaip tariant, vintažas. Arba retro detalė Kaune, mieste, kuris laikosi įsikibęs savo istorijos.
Tačiau kauniečiai į pasendintus, taigi rūdis primenančius, atspalvius žiūri labai šnairai.
Užteko vieno atvejo, kai prieš kelerius metus Petrašiūnų kapinėse buvo pastatyti rūdžių spalvos kolumbariumai. Tokia spalva lyg ir turėjo simbolizuoti gyvenimo laikinumą, atseit iš dulkės – į rūdis.
Tačiau pasakojama, kad į tokius kolumbariumus uždarytų velionių pelenai naktimis vėl atgauna baltyminio kūno pavidalą ir gąsdina padoriai palaidotus numirėlius.
Na, tai veikiausiai viena naujųjų Kauno legendų, tiek pat įtikėtinas pasakojimas kaip ir tai, kad Žemuosiuose Šančiuose bus pastatytas daugiaaukštis pagal vieno iš 2001 m. Manhatane (JAV) teroristų sugriautų bokštų dvynių projektą. Toks jau mūsų miestas, apipintas legendomis.
Tačiau jeigu klombos prie savivaldybės ne nudažytos vintažine spalva, o iš tikrųjų rūdija, galvoje kirba neramios mintys. Juk rūdys turi bjaurią savybę plisti. Kaip ir pelėsiai.
Tokiu atveju rūdys imtų brautis ir ardyti metalines konstrukcijas Laisvės alėjoje, ties savivaldybe. Būtų pakenkta pačiai savivaldybei, aišku, bet čia dar pusė bėdos.
Valdininkai rastų kur galvas priglausti, pavyzdžiui, smarkiai sumažėjus Kauno technologijos universiteto studentų skaičiui, didžiausias Lietuvos universitetas dar gal vienus ar kitus rūmus parduotų.
Bet jeigu rūdys išplistų toliau ir pagraužtų Vytauto Didžiojo paminklą, kuris irgi netoli rūdijančių klombų stovi?
Žinoma, santykiai su Lenkija tokiu atveju gal dar labiau pagerėtų, bet gaila būtų šviesaus atminimo skulptoriaus V.Grybo darbo. O ir ką statyti vietoj atsivėrusios tuštumos?
Tektų Vyčio paminklą, kurį Vilniaus meras R.Šimašius atidavė Kaunui, į Vytauto vietą perkelti.
