BETA direktorius Valius Serbenta pažymi, kad šiame kvietime pirmenybė bus teikiama tiems, kurie anksčiau parengs investicijų planą, suderins jį su BETA ir pradės techninio darbo projekto pirkimą.
„Prioritetas bus skiriamas tiems projektams, kurie bus greitesni: jeigu kažkurie būsto savininkai iki paskutinės dienos, kai galima teikti paraiškas, jau bus parengę techninį darbo projektą ir turės leidimą statybai, jie renovaciją galės pradėti dar nesulaukę kitų metų pradžios“, – sako pašnekovas.
Aukštesnė energinio naudingumo klasė bei energinis efektyvumas, gyventojų palaikymas ir tai, ar projektas įtrauktas į savivaldybių parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, bus kiti svarbūs atrankos kriterijai, taip pat nurodyti kvietime.
Pirmenybė teikiama kompleksinei renovacijai
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Mariaus Narmonto teigimu, vertinant gautas paraiškas svarios įtakos turės faktas, ar pastatas yra įtrauktas į kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą.
„Šiame kvietime paraiškas gali teikti tiek pavieniai namai, tiek savivaldybės, norinčios atlikti kvartalinę daugiabučių renovaciją. Daugiau dėmesio skirsime pastarajai – tai reiškia, kad jeigu gausime daugiau paraiškų, nei yra skirta finansavimo (150 mln. eurų), prioritetą teiksime kompleksinės renovacijos paraiškoms. Ji leidžia ne tik atnaujinti pastatą ir pagerinti jo energinį efektyvumą, bet ir sutvarkyti daugiabučius supančią aplinką, pertvarkyti viešąsias erdves, išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių ir kitas infrastruktūros problemas. Taip gyventojai nušauna du zuikius vienu šūviu“, – teigia pašnekovas.
Taip pat M.Narmontas akcentuoja savivaldybių indėlį į daugiabučių modernizavimo programą, kuri įgauna vis didesnį pagreitį.
„Džiugu matyti, kad dauguma savivaldybių jau yra pasirengusios arba baigia paruošti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Greičiausiai didžioji dalis paraiškų septinto kvietimo metu bus atitinkančios kompleksinės renovacijos principą“, – sako M.Narmontas.
Renovacija duoda ne tik finansinės naudos
Atnaujintas daugiabutis vidutiniškai po renovacijos sutaupo 50 proc. šilumos energijos, todėl sumažėjusios išlaidos šildymui yra įvardijamos kaip viena pagrindinių priežasčių, pastūmėjančių gyventojus teikti paraiškas renovacijai.
Vis dėlto Būsto energijos taupymo agentūra pažymi, kad sumažėjusi šildymo sąskaita nėra vienintelė paskata renovuoti būstą, – daugiabučio atnaujinimas prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir didina būsto vertę – renovuotas būstas yra pa- trauklesnis nuomai ar įsigyti būstą planuojantiems žmonėms.
Daugiabučių renovacijai numatyta 150 mln. eurų
Kvietimo metu daugiabučiams atnaujinti numatyta skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.
Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Taip pat valstybė visiškai padengs visas nepasiturintiems gyventojams tenkančias išlaidas.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje jau renovuoti 2274 daugiabučiai, kuriuose yra daugiau kaip 65 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 407 pastatai. Investicijos į šių namų renovaciją sudaro apie 700 mln. eurų. Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje jau renovuoti 2274 daugiabučiai, kuriuose yra daugiau kaip 65 tūkst. butų. Kvartalinė renovacija padeda pertvarkyti viešąsias erdves, išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių problemas.
