Pasirodo, tai daug paprasčiau nei mano eiliniai kurorto gyventojai. Vietos valdininkai įtikėjo, kad šio pastato paskirtis – prausykla.
Pasižiūrėjus ir iš toliau, ir iš arčiau, 500 kvadratinių metrų pastatą laikyti dušine – vargu, ar kas nors galėtų.
Visgi, visą žiemą statybvietėje Palangos botanikos parke kabėjusi lentelė skelbė, jog tai – dušinė su poilsio patalpomis
„Lietuvos ryto“ žurnalistė aiškinosi, kaip šis modernus pastatas išdygo Palangoje, prie pat jūros priekopės ir įamžino, kaip atrodo vadinamoji dušinė, straipsnyje: Prie pat jūros – milijonų eurų vertės namas, valdžią įtikino, o žmonės išsižiojo išgirdę jo paskirtį.
Paslaugos – dar paslaptis
Registrų centro duomenimis, leidimą statyboms Botanikos parko teritorijoje Palangos miesto savivaldybė išdavė 2014 metais. Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas aiškino, jog leidimas buvo išduotas ne naujai statybai, o pastatui rekonstruoti.
Jo teigimu, statybų teisėtumą tikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai jokių pažeidimų neįžvelgė. Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas tvirtino, kad žemės sklypas Botanikos parke – rekreacinės paskirties, o prie pat jūros iškilęs modernus pastatas skirtas aptarnavimui.
Kokias paslaugas ir kam jame planuojama teikti, savivaldybės atstovas nenurodė.
„Girdėjome, kad rugsėjį Botanikos parke planuojama šventė. Įdomu, kaip šį pastatą svečiams pristatys miesto vadovai? Gal visus pakvies į vidų?“ – svarstė su „Lietuvos rytu“ bendravusios Palangos gyventojos.
Įsigijo bevertį statinį
Moterys dar prisimena pakeliui iš paplūdimio stovėjusias dušines, kurioms rekonstruoti savivaldybė ir išdavė leidimą. Nedidelės dušinės šioje vietoje buvo pastatytos dar 1975 metais. Vėliau valstybinė žemė buvo išnuomota, o 2015 metais, kai jau buvo išduotas leidimas statybai, pastatą įsigijo Natalija Zolotnitskaja.
Tuomet statinys buvo įvertintas 585 eurais. Buvusias dušines nusipirkusi N.Zolotnitskaja – tik du darbuotojus turinčios bendrovės „Agroinvest“ direktorė. Ant statybvietėje dar šią žiemą kabėjusios lentelės buvo nurodyta, kad statytoja – Margarita Zolotnitskaja.
Skubėjo statyti be leidimo
Dar 2008 metais statyti poilsio paskirties pastatą Botanikos parke veržėsi kelių Palangos viešbučių savininkas Kęstutis Gecas. Statybas jis buvo pradėjęs neturėdamas tam leidimo. Verslininkas nusprendė, jog užteks informuoti savivaldybę, kad statybas jis pradeda be leidimo.
Tačiau tęsti darbus nebuvo taip paprasta. Nelegaliomis statybomis susidomėjo tuometis aplinkos ministras Artūras Paulauskas, o Palangos miesto apylinkės teismas Meilės alėjoje laikinai sustabdė statybos darbus. Į teismą kreipėsi ir Klaipėdos apskrities administracija.
Ji įpareigojo statytoją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o už teismo sprendimų nevykdymą mokėti baudas. P.Kaminskas aiškino, jog ir tuomet Palangos savivaldybė dėl statybų Botanikos parke pretenzijų neturėjo. Teisinių ginčų buvo kilę ne tarp statytojo ir savivaldybės, o tarp jo ir Statybos inspekcijos. Įtarimai dėl suklastotų statybos leidimų buvo pareikšti tuomečiam Palangos vicemerui Rimantui Garoliui, kuris vėliau buvo išteisintas.
