Skandalas kilo paviešinus informaciją, neva į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį patenkančio Lampėdžio ežero pakrantė galimai buvo nukasta ir pakeistas jos unikalus kraštovaizdis, o tai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams.
Ar gali būti, kad toje vietoje, kur šiuo metu supiltas gruntas, anksčiau tyvuliavo ežero vanduo?
V.Matijošaičio kritikai neabejojo, kad šis žmogus nejaučia stabdžių ir užsigeidęs gali ne tik Lampėdžio ežerą sumažinti, bet ir tvenkinį Laisvės alėjoje iškasti, prileisti į jį karosų ir dar gulbių porelę įkurdinti.
Tuo metu Kauno savivaldybės atstovai atkakliai neigė, kad buvo keista kranto linija ir kad vandens telkinio dalis virto sausuma.
Atlikti darbai esą susiję su irklavimo bazės atnaujinimo projektu. Atnaujinant šalia Lampėdžio esančią bazę teko gilinti ežerą ir nukasti salą. Nauja šiuolaikiška irklavimo bazė veiks Gervių gatvėje, išilgai kelio „Via Baltica“.
Nėra abejonių – šis skandalas Kaune prilygsta garsiajai medžių kirtimo istorijai arba užmojams Nemuno pakrantėje Šančiuose nutiesti gatvę, kurios atsiradimui visais įmanomais būdais nuo pavasario priešinasi vietos gyventojai.
Šurmulys sukeltas, visos valstybės institucijos apie galimus pažeidimus informuotos ir netrukus turėtų paaiškėti, kas įvyko Lampėdžio pakrantėje.
Ši situacija – geriausia, kokia tik galėjo būti. Ir štai kodėl.
Prie vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose jau netrukus pasirodys buldozeriai, nes Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad prašmatnus statinys iškilo neteisėtai ir turi būti nugriautas.
Šio pastato savininkas kaunietis verslininkas Ž.Povilonis turbūt daugybę kartų prakeikė tą dieną, kai sumanė imtis šio projekto.
Teisėsauga pastato savininkui jokių pretenzijų dėl statybų neturi. Ž.Povilonis turbūt susitaikė su mintimi, kad reikės pastatą nugriauti, tačiau kaunietis teismui jau įteikė beveik 2 mln. eurų ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Jeigu teismas jo prašymą patenkins, Vijūnėlės dvaro savininkui nuostoliai bus atlyginti visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Šią savaitę paaiškėjo skandalingas atvejis Palangoje – prie pat jūros esančios dušinės neįtikėtinomis aplinkybėmis virto prašmatniu dviejų aukštų namu.
Nors vietos savivaldybė ir pastato rekonstrukciją kontroliuojančių valstybės įstaigų specialistai tikino jokių pažeidimų nenustatę, visiškai neaišku, kaip pasisuks ši istorija.
Nauja tikrintojų banga vadinamosios dušinės savininkams jau garantuota. Kas jiems atlygintų nuostolius paaiškėjus, kad pastatas atsirado neteisėtai? Tie patys mokesčių mokėtojai, nes įvairius leidimus pasirašę valdininkai paprastai jokių sankcijų nepatiria.
Kaip šios dvi istorijos susijusios su Lampėdžių ežero pakrantėje numatytomis statybomis?
Šį kartą visos abejonės bus išsklaidytos pačioje projekto užuomazgoje. Net nustačius, kad verslininkų veikla yra neteisėta, nukentėtų tik jie patys.
Nepalyginamai blogesnis variantas būtų pastatyti gyvenamųjų namų kvartalą ir tik tuomet aiškintis, ar jie iškilo teisėtai, kelerius metus bylinėtis teismuose arba ieškoti kelių milijonų eurų nuostoliams atlyginti.
Miglotos perspektyvos gerokai aptemdytų įkurtuvių džiaugsmą ir būsimiems naujakuriams.
Jei vadinamasis Lampėdžio ežero pakrantės skandalas subliūkštų, verslininkai drąsiai galės siųsti į šią vaizdingą Kauno vietovę statybininkus, o kauniečiai – rinktis būstą. Vien privalumai.
„Laikinoji sostinė“
