Be abejo, politikas, kuris įsikuria keliuose pastatuose, iškilusiuose didžiulėje aukštomis tvoromis aptvertoje teritorijoje, savo biografijos kuklumo dorybe nepapuoš. Ir pirkinio kaina – beveik 10 mln. eurų – dėmesį atkreiptų ne tik Lietuvoje, bet ir turtingiausiose Vakarų šalyse.
Kita vertus, būti turtingam – jokia nuodėmė, demonstruoti turtus – irgi ne nusikaltimas, o tik abejotinas skonis, ypač politiko atveju.
Jei prabangią rezidenciją Kauno marių pakrantėje būtų įsigijęs koks nors verslininkas, turbūt ši istorija nebūtų sulaukusi tiek daug dėmesio, bet R.Karbauskis turėjo numatyti, kad bus stebimas pro didinamąjį stiklą.
Todėl tik juoką kelia valstiečių vedlio pyktis, kad konservatorė A.Gedvilienė prašo ištirti, ar sandoriu su savo įmone jis nesiekė susimažinti mokesčių ir ar nepažeidė įstatymų.
Kaip galėjo konservatoriai praleisti tokią gerą progą papešioti savo svarbiausią politinį priešininką, juolab kai jo veiksmai iš tiesų kelia ir teisinių klausimų?
R.Karbauskis nuolat klimpo į prieštaringus aiškinimus, iš pradžių teigdamas, kad tai kone visatos mokslinių tyrimų objektas, o ne jo būsimoji rezidencija, vėliau kaitaliojo statinių paskirties versijas tiek kartų, kad gal ir pats susipainiojo, kuri jų tikroji.
Kilo daug neaiškumų ir dėl statybų leidimų, ir dėl tvorų, ir dėl ten atsiradusių danielių, bet, matyt, valdininkams vengiant giliai kastis po R.Karbauskio užmojų pamatais jam pavyko atremti daugumą įtarimų.
Liko du neatsakyti teisiniai klausimai: ar R.Karbauskis nesusimažino mokesčių ir kaip galėjo atsirasti observatorija vadinamas statinys su kupolu, jei statybos leidimai jam nebuvo išduoti?
Žinant valstiečių vedlio gebėjimą pralįsti pro visus ant jo užmetamus teisinių įtarimų tinklus neteks stebėtis, jei jis vėl įrodys, kad viskas teisėta.
Žinoma, siekdamas reitingų duobę jis išsikas dar gilesnę, bet, atrodo, tai jam jau nė motais.
Regis, R.Karbauskis – tikras laimės kūdikis, palyginti su Druskininkų meru R.Malinausku, teisėsaugos persekiojamu dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro.
Namas pastatytas buvusios apleistos valčių prieplaukos vietoje išvalius supelkėjusį tvenkinį, gavus visus statybos leidimus. Tik baigus statybas paaiškėjo, kad toje vietoje, priskirtoje 2-ajai kurorto apsaugos juostai, neleistini gyvenamieji statiniai, nors Druskininkų savivaldybė abejoja, ar tokia juosta išvis yra įteisinta.
Vienaip ar kitaip, Vijūnėlės dvaro savininkas kaunietis verslininkas Ž.Pavilonis pralaimėjo visus teismus, o Druskininkų meras čia įžvelgia ne teisines problemas, bet politinių priešininkų sąmokslą.
Iš tiesų ne tik Druskininkų savivaldybės opozicija skundais užvertė visas valstybės institucijas – įsikišo ir konservatoriai, ir net prezidentė D.Grybauskaitė tiesiai šviesiai siuntė signalus, kad R.Malinauskas turi būti sudorotas.
Aišku, kyla klausimas, ką bendra su Vijūnėlės dvaru turi už šio pastato išsaugojimą kovojantis Druskininkų meras.
Matyt, R.Malinausko priešininkai netiki, kad vienintelis jo interesas – apsaugoti Druskininkus nuo gresiančių didžiulių nuostolių nugriovus Vijūnėlės dvarą, savininkui Ž.Paviloniui reikalaujant tokiu atveju atlyginti jam 1,8 mln. eurų žalą, nes jis viską daręs teisėtai.
Kad ir kaip būtų, Vijūnėlės dvaro likimas tikriausiai būtų kitoks, jei politikai už Ž.Pavilonio pečių nematytų R.Malinausko veido – juk šio pastato, greičiau puošiančio nei darkančio Druskininkus, gynėjai visur atsimuša kaip į sieną.
Neišgirstas ir 3 tūkst. druskininkiečių parašais paremtas prašymas perduoti pastatą visuomenės reikmėms.
Valstybės įstaigos, politikai remiasi tuo, jog Aukščiausiasis teismas galutinai nusprendė, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Bet toks pat sprendimas buvo priimtas ir dėl vadinamųjų Neringos botelių, o vis dėlto galiausiai leista keisti jų paskirtį ir įteisinti.
Vijūnėlei taikomi dvejopi standartai ypač bado akis kilus skandalui dėl Palangoje ant jūros kranto pastatyto didžiulio namo.
Sveiku protu sunku suvokti, kaip visai Palangai matant galėjo iškilti toks statinys. Ko gero, tai posakio, kad ko negali pinigai, gali labai dideli pinigai, iliustracija.
Botanikos parke vietoj nedidelio dušų pastato dar 2008 metais poilsio paskirties namą mėgino statyti įtakingas Palangos verslininkas, bet jo planai įsikišus tuomečiam aplinkos ministrui A.Paulauskui buvo sužlugdyti.
Nustatyta, kad net ne 2-ojoje, o 1-ojoje kurorto apsaugos juostoje esančioje teritorijoje jokia nauja statyba išvis negalima.
Prabėgo 10 metų, ir jau kiti statytojai surentė net 500 kvadratinių metrų prabangų namą, kuris nė iš tolo nepanašus į dušines.
Keisčiausia, kad Palangos savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, tarsi jie nebūtų pastebėję, jog leidimą išdavė dušinėms įrengti, o išdygo rūmai.
Gal dėl dvejopų standartų, kai vienu atveju matomas ir šapas akyje, o kitu nepastebima nė rąsto, šitiek metų ir nepavyksta susidoroti su nelegaliomis statybomis gražiausiose Lietuvos vietose.
