Pagaliau net jei jums pasisekė ir nevergaujate supuvusiam Vakarų
kapitalizmui ar pasipūtusiems Vilniaus oligarchams, vis tiek padėkite į
šalį krabus, omarus ir krevetes, jūsų skrandžiai pasiilgo vidutinio
nuotolio atominių raketų dydžio karmėlavinių cepelinų ir čeburekų prie
Stoties turgaus.
Bet daina ne apie krabų lazdeles ar kitus gardumynus, o apie Didįjį
Sugrįžimą. Stendai kviečia, ragina, tiesiog rėkte rėkia į kitus miestus
ir juolab į kitas šalis iš Kauno išvykusiuosius grįžti į gimtąjį miestą:
"Kaunieti, gal jau laikas namo?"
Toks raginimas iliustruotas iškeltu į viršų nykščiu ir truputį savo
iškilia stilistika mena legendinį Antrojo pasaulinio karo laikų
sovietinį plakatą "Rodina mat zoviot!" ("Motina Tėvynė
šaukia!")
Bet ir kalbant apie naujesnius laikus kauniečius grąžinti į Kauną
siekianti viešųjų ryšių akcija mintyse atgaivina tai, ką prancūzai
vadina "deja vu" -- kažkas jau matyta. Na, prisimenate tą vargšę
varlytę, bandančią ištrūkti iš gandro snapo, liūdnu anekdotu tapusį
užrašą "Ir Kaune galima gyventi"...
Nors šios į Kauną sugrįžti raginančios akcijos užmojai gerokai platesni
ir giliau įkvėpti. Net primena XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus
viduryje žydų sionistų įkvėptą judėjimą žydus grąžinti į istorinę
tėvynę Palestiną, taip ir buvo sukurta moderniųjų laikų Izraelio
Valstybė. Žydai šį judėjimą vadino "alija" (hebrajų kalba tai reiškia
"pakilti"), dabar Kauno valdžia paskelbė kaunietišką "alija" variantą.
Žydai buvo kviečiami grįžti į istorinę tėvynę, kuri buvo vadinama
Pažadėtąja Žeme. Vieta, kurioje žydai turėjo jaustis kaip šeimininkai
savo namuose -- jaukiai, patogiai, laisvai. O kas gi žadama į Kauną
grįžti kviečiamiems iš šio miesto svetur išvykusiems žmonėms?
Pažadai pažerti savotiška klausimyno forma -- išvardinti 8 neva
labiausiai paplitę mitai apie Kauną siekiant išsiaiškinti, kiek seniai
emigrantai -- tiek išvykę į užsienį, tiek į kitus Lietuvos miestus --
nebuvo Kaune ir ką jie žino apie čia įvykusius pokyčius. Aišku,
pokyčius į gerąją pusę. Pateikiami trys atsakymo variantai, teisingą
prašoma pažymėti.
Dalis klausimyne surašytų mitų apie Kauną iš tiesų buvo ar net tebėra
paplitę, dalį sugalvojo politikai ir viešųjų ryšių specialistai, kad
būtų proga kuo labiau pagirti dabartinę miesto valdžią už nuveiktus
darbus.
Pažvelkime į kai kuriuos mitus/klausimus. Pavyzdžiui, pirmasis jų:
"Kaune darbą gali rasti tik kelininkai." Atsakymo variantai: a) taip,
miesto gražinimui reikia daug šio sektoriaus darbuotojų; b) ne, gerai
apmokamo darbo užteks visiems; c) nežinau, aš savo jau atidirbau.
Reikia manyti, kad pageidautinas yra b variantas, antraip Didžiajam
Sugrįžimui būtų kviečiami tik kelininkai. Būtų parašyta ne "Kaunieti
gal jau laikas namo", o "Visi iš Kauno išdūmę kelininkai, grįžkite,
gausite truputį daugiau nei minimumą".
Pažadas šis iš dalies teisingas, bet su išlygomis. Darbo rankų Kaune
iš tiesų reikia, bet ar tikrai yra daug laisvų gerai apmokamo darbo
vietų? Pagaliau kokia suma laikytina gerai apmokamo darbo išraiška?
Dydžiai šiuo atveju sąlyginiai.
Kaip sakė kiemsargis legendinėje sovietinių laikų satyroje "Dvylika
kėdžių", "kai kam ir kumelė nuotaka".
Panašiai ir dėl atlyginimų. Vieniems ir 600 eurų per mėnesį --
lobis, kitam pusantro tūkstančio -- tik katino ašaros.
Dar klausimyne yra ir gana klastingų klausimų apie mitus. Pavyzdžiui,
teiginys: "Neina įpirkti normalaus būsto", atsakymų variantai: a)
taip, galiu sau leisti tik dėžutę toli nuo centro; b) ne, galiu gyventi
nors ir pačiame centre; c) nežinau, man gerai ir miške.
Tai irgi sąlygiški ir gana klastingi atsakymų variantai. Iš tiesų
galimybes įsigyti būstą Kauno centre, senamiestyje, Naujamiestyje ar
Žaliakalnyje lemia jūsų amžius ir pajamos. Jeigu esate 25 ar net 35
metų, galite tikėtis paskolos ir galimybės įsigyti būstą geroje vietoje.
Bet jei jums 55 ar daugiau ir būsto dar neturite ar uždirbate tik
minimumą, likite fasuoti vištų kuriame nors Anglijos fabrike arba miške
-- juk irgi gražu gyventi, ypač vasarą, o dar tas klimato atšilimas...
Kad ir ką žadėtų Didžiojo Sugrįžimo sumanytojai, butai Kaune sparčiai
brangsta, net nuomos kainos jau baigia susilyginti su vilniškėmis.
Beje, klausimyne paminėti ir tikri kaunofobiški mitai, kurie jau seniai
neatitinka tikrovės, bet kituose miestuose, ypač sostinėje, dar gajūs.
Pavyzdžiui, mitas apie tai, kad Kaune, kaip ir praėjusio amžiaus
10-ajame dešimtmetyje, vyrauja treninguoti "marozai", taigi buduliai.
Iš tiesų, jei norite pamatyti tuntus budulių, apsilankykite Vilniaus
Naujininkuose ar prie stoties, Šnipiškių užkaboriuose.
Linkę į sąmokslo teorijas galėtų pamanyti, kad Kauno valdžia ir meras
V.Matijošaitis, ragindamas išvykusius kauniečius grįžti į Kauną, nori
palikti sostinę apytuštę, nes Vilnius iš jo išvykus buvusiems
kauniečiams netektų bene dviejų trečdalių gyventojų.
Bet yra priežasčių pareikšti kritinių pastabų ir V.Matijošaičiui.
Būtent dėl nenuoseklumo. Kviesdamas kauniečius sugrįžti jis pareiškė:
"Buvo laikai, kai daug karjeros galimybių ar geresnio gyvenimo ieškančių
kauniečių paliko savo miestą. Ir aš puikiai suprantu kiekvieną iš jų.
Tais laikais Kaunas buvo pasitikėjimą savimi praradęs miestas be
ambicijų, kurio ateitimi tikėjo nedaug kas. Bet šiandien situacija yra
pasikeitusi."
O vienoje televizijos laidoje V.Matijošaitis sakė, kad Kaunas iš tiesų
visada buvo puikus miestas, net ir tais laikais, kai prie savivaldybės
vairo stovėjo ne jis, Kaunas nebuvęs toks jau nusmurgęs, kaip anuomet
manyta. Tik dabar esą bus dar geriau.
Šiaip jau pagalvojus tikrasis patriotizmas, meilė savo gimtinei ar
miestui yra grįžti ne tada, kai gyventi jame tampa patogiau, o
nepalikti, kai jam yra sunkiau, kai susiduria su problemomis, kurias tik
mes ir turėtume išspręsti.
˙
