Tačiau SAM nežino, kiek, pradėjus maistą gaminti naujoviškai, gali brangti pacientų maitinimas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tai esą priklauso tik nuo šių įstaigų vadovų ūkinių ir vadybinių sugebėjimų.
Ligoninių administracijos šiuo metu dar tik skaičiuoja, kiek gali išaugti pacientų maitinimo kainos nuo šių metų lapkričio pradėjus taikyti naująsias taisykles. Vis dėlto pirminė apklausa rodo, jog sveikas, kokybiškas, subalansuotas, kvalifikuotų specialistų pagamintas maistas teoriškai turėtų brangti vien dėl didesnių maisto žaliavų ir darbo sąnaudų.
Dėl to sudėtingoje situacijoje atsiduria maisto tiekėjai, prieš kelerius metus laimėję ligoninių skelbtus atvirus viešuosius pirkimus. Gydymo įstaigų administracijų ir konkursų laimėtojų sudarytose sutartyse nurodomos maisto techninės specifikacijos nebeatitinka naujųjų reikalavimų. Tačiau tiekėjams tenka ligonius maitinti brangesniu maistu už sutartyje nurodomą senąją kainą.
Privalomi valgiaraščiai ir darbuotojų kvalifikacija
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, ne visada gali įvertinti, kad pienui alergiškas pacientas negali valgyti ir sviesto, arba, kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Todėl dietinį maistą gydymo įstaigose gaminantiems darbuotojams bus privaloma įgyti nustatytą kvalifikaciją: jie turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias, kompetencijas, antraip tokio darbo dirbti negalės.
Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosančios tvarkos laikytis privalės visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. O kaip pacientams užtikrinama teisinga mityba ir tvarkos laikomasi, stebės bei vertins atsakingos institucijos.
Ligoninių administracijos skaičiuoja sąnaudas
Kiek galėtų brangti maitinimas ligoninėse, pradėjus taikyti privalomuosius reikalavimus, SAM nežino ir neskaičiuoja.
Ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė teigia, jog maitinimo paslauga finansuojama iš vadinamųjų ne gydymo reikmėms skiriamų lėšų. Konkrečios sumos, kurią ligoninės turėtų skirti maistui, nustatyta nėra. Todėl kiekviena ligoninė pati sprendžia, kokią sumą skirti vieno paciento maitinimui, atsižvelgus į turimas galimybes, ligonių skaičių, kitas išlaidas. „Paprastai tariant, tai absoliučiai ligoninių administracijų sprendimai, jų ūkiškumo ir vadybos klausimai“, – teigė SAM atstovė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose šiuo metu vieno paciento maitinimas (maisto produktų įsigijimas) per parą kainuoja 2,46 Eur. „Pacientų maitinimo paslaugų neperkame iš jokių išorinių įmonių. Maistą gaminame patys, todėl galime stebėti, kokius patiekalus pacientai mėgsta labiausiai“, – sakė Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje šiuo metu vidutiniškai vieno ligonio maitinimas (maisto produktų įsigijimas) per parą kainuoja 4,63 Eur Ši ligoninė savo struktūroje turi Maisto paruošimo skyrių ir ligonių maitinimą organizuoja pati.
„Esame paskaičiavę, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms, vidutinė ligonio maitinimo kaina per parą beveik nesikeis. Manyčiau, kad įstaigai patirs papildomų išlaidų, organizuojant kvalifikacijos bei tobulinimosi kursus Maisto paruošimo skyriaus darbuotojams bei tobulinimosi metu juos pavaduojant kitiems, padidės išlaidos darbo užmokesčiui“, – sakė Jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (vadinamojoje Lazdynų) šiuo metu vieno ligonio maitinimas (maisto produktų įsigijimas) per parą vidutiniškai kainuoja 4,41 Eur. Ligoninė maitinimą organizuoja pati.
„Galime daryti prielaidą, kad kaina dėl papildomų reikalavimų maisto produktų kokybei didės nežymiai dėl sumažėjusio pagrindinių dietų kaloringumo. Kaip tiksliai keisis maitinimo vienos dienos kaina, bus aišku po viešųjų pirkimų naujoms žaliavoms, paaiškėjus kainoms“, – sakė ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.
Ligoninėse, kuriose maitinimą organizuoja viešuosius pirkimus laimėjusios privačios bendrovė, į kainą įtraukiamos visos su maitinimo paslaugos teikimu susijusios išlaidos: maisto produktų pirkimo, darbo užmokesčio, mokesčių „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), elektros, vandens, šildymo, produktų pristatymo, sandėliavimo, investicijų, patalpų nuomos, įrangos ir indų pirkimo ir kitos sąnaudos. Tuo tarpu, ligoninėse, kurios maitinimą organizuoja pačios, pacientų maitinimo apima tik maisto produktų įsigijimą. Pastarosios neįskaičiuoja į maitinimo kainą visų kitų išlaidų, tokių kaip darbo užmokestis, mokesčiai, gamybos išlaidų ir visų kitų.
Antai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (vadinamosiose Antakalnio klinikose), kurioje maitinimo paslaugas teikia privati įmonė, šiuo metu vieno ligonio maitinimas per parą kainuoja 4,60 Eur (su PVM). „Paskaičiavimų, kiek pabrangtų vieno ligonio maitinimas per parą, neturime ir nėra galimybės tai suskaičiuoti“, – sakė Eugenija Kostinienė, ligoninės Ryšių su visuomene specialistė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose šiuo metu pacientams maitinimas iki 6 kartų per parą kainuoja 3,13 euro (su PVM). „Kad kaina turėtų koreguotis – akivaizdu, tik kol kas negalime dar pasakyti konkrečiau, kiek ir kaip“, – teigė Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Šioje gydymo įstaigoje maitinimo paslaugas teikia privatus tiekėjas, laimėjęs viešąjį pirkimą.
Per kelerius metus reikalavimai paseno
Valstybinės ligoninės, pačios organizuojančios maitinimą, ne visada pajėgia bendrame įstaigos biudžete tiksliai išskirti ligonių maitinimo kainą, nes neįtraukia kai kurių tik maisto gaminimui skirtų sąnaudų: atlyginimų, sunaudojamos elektros, šilumos energijos, vandens (skaičiuojamas bendras įstaigos suvartojimas), sandėliavimo, logistikos, patalpų nuomos, tik ligoninių maitinimui skirtų investicijų. Taip pat dešimtis tūkstančių eurų siekiančias sumas, sumokamas VMI ir „Sodrai“.
Tuo metus viešuosius pirkimus laimėjusios privačios įmonės į paciento maitinimo kainą įtraukia visas šias sąnaudas. Tačiau ne visos perkančiosios organizacijos linkusios atsižvelgti, kad sąnaudos teikti maitinimo paslaugas per pastaruosius metus išaugo: maisto gaminimas pagal privalomus naujus valgiaraščius pabrango, didesnės sąnaudos patiriamos mokant kasmet augančią minimalią algą.
UAB „Pontem“ ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2015 m. pasirašė sutartį dėl didelės vertės maitinimo paslaugų tiekimo Santaros klinikoms, Vaikų ligoninei, Sanariškių sanatorijai „Saulutė“ ir kitiems padaliniams. Per sutarties galiojimo laiką privati įmonė investavo maždaug 1 mln. eurų: suremontavo nuomojamas patalpas, pirko virtuvės įrangą, indus, inventorių. 2015 m. nustatytas investicijų grafikas ir maitinimo kainos galioja iki 2022 m.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus SAM keičiant ligoninėms teikiamų maitinimo paslaugų reglamentavimą, Santaros klinikų ir „Pontem“ 2015 m. sutartyje nustatyti techninės specifikacijos reikalavimai tapo neaktualūs. Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms dar griežtesnėms ligoninių maitinimo taisyklėms, senieji reikalavimai dar labiau „pasens“.
Bendrovė daugiau kaip prieš metus pradėjo derybas su ligoninės administracija dėl 2015 m. sudarytos sutarties peržiūrėjimo. Pagal pasiektą susitarimą „Pontem“ pateikė veiklos planą, pirko papildomos įrangos, pradėjo šakutes vynioti į servetėles bei įgyvendino kitus ligoninės pageidavimus.
„Tuomet pradėjome kalbėti apie naują valgiaraštį, kuriame būtų daugiau daržovių ir sveiko maisto, paskaičiavome ir pateikėme galimą naują maitinimo kainą. Po to derybos staiga nutrūko“, – sakė „Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas.
Šiuo metu vieno ligonio maitinimas per parą Santaros klinikose kainuoja 3,13 Eur, Vaikų ligoninėje – 4,8 Eur (su PVM). Pagal įmonės pateiktą naują kainoraštį vidutinė ligonio maitinimo kaina išaugtų iki maždaug 6 Eur (su PVM).
Į šią kainą įskaičiuotos maisto žaliavų, darbuotojų atlyginimų, išlaidų elektros energijai, vandeniui, investicijų ir maisto gaminimo sąnaudos bei visi mokesčiai.
Santaros klinikoms ir „Pontem“ susitarimo kol kas pasiekti nepavyksta. Tuo pačiu metu suintensyvėjo užsakomieji bendrovės veiklos patikrinimai.
Į nešvarų žaidimą įtraukta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neoficialiai pasiūlė ligoninės ir bendrovės vadovams „draugiškai susitarti“.
Pasiūlymą teikti paslaugas gavo prieš mėnesį įsteigta įmonė
Santaros klinikų administracija jau pradėjo apklausti viešai neskelbiamus pasirinktus tiekėjus dėl galimo paslaugų pirkimo. Įmonės, su kuriomis derasi administracija, galimai pasiūlė didesnę, negu „Pontem“, maitinimo paslaugų kainą. Neoficialiais duomenimis, vieno ligonio maitinimas per parą iš naujų tiekėjų gali kainuoti daugiau kaip 7 Eur (su PVM).
Derybos dėl maitinimo paslaugų teikimo vyksta su viena prieš mėnesį įsteigta Alytaus įmone ir galbūt viena maitinimo paslaugų Druskininkuose senbuve. Pastarosios įmonės vadovas tokią informaciją neigia. Abiejų šių bendrovių direktoriai ir savininkai yra aktyvūs politikai ir vietos savivaldybių tarybų nariai.
Alytaus verslininkas Mindaugas Aldonis patvirtino, kad Santaros klinikų administracija jo vadovaujamą įmonę UAB „Skonio era“ pakvietė į derybas dėl maitinimo paslaugų teikimo. Tačiau kainos pasiūlymo verslininkas atskleisti nenorėjo: „Dar neaišku, ar maitinsime. Dar deriname. Negaliu sakyti, kaip čia kas bus. Iki pirmadienio turime pateikti. Dar svarstome“, – telefonu žurnalistui sakė „Skonio era“ akcininkas ir vadovas.
Portalo Rekvizitai.lt duomenis, prieš mėnesį įsteigtoje įmonėje „Skonio era“ dirba 1 darbuotojas.
M. Aldonis teigė, jog su šeima jau seniai užsiima maitinimo, renginių ir pramogų organizavimu. Jis taip pat yra ir UAB „Tarzanas“ direktorius bei „Tarzanijos“ pramogų parko teritorijoje Radžiūnų kaime įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Dzūkijos dvaras“ savininkas. Verslininkas į Alytaus r. savivaldybės tarybą 2019 m. išrinktas su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu.
Tuo metu Druskininkų verslininkas ir politikas Vidas Stašinskas neigė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Minolga“ rengiasi teikti maitinimo paslaugas Santaros klinikoms. Pasak jo, „Minolga“ nedalyvavo ir nedalyvauja jokiose derybose dėl galimo paslaugų teikimo šiai Vilniaus ligoninei. „Nebent jie kažką rašė elektroniniu paštu. Bet abejoju – derybos nevyko“, – tvirtino jis.
V. Stašinskas neigė ir informaciją, kad „Minolgos“ atstovai šiomis dienomis renka darbuotojus būsimam darbui Santaros klinikose. „Ne, jokiais būdais ne“, – tikino jis. Verslininkas neigė, kad asmeniškai pažįsta ar bičiuliaujasi su Santaros klinikų direktoriumi Feliksu Jankevičiumi.
V. Stašinskas – „Minolga“ savininkas nuo 1992 m. – ilgametis Druskininkų savivaldybės politikas ne vienerius metus teikia maitinimo paslaugas Druskininkų mokykloms ir Druskininkų ligoninei. Kelis dešimtmečius šiai įmonei vadovaujantis V. Stašinskas buvo ilgametis Lietuvos centro sąjungos Druskininkų skyriaus narys, nuo 1995 m. iki 2003 m. buvo Druskininkų savivaldybės narys. 2019 m. V. Stašinksas išrinktas į Druskininkų savivaldybės tarybą pagal Visuomeninio rinkimų komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sąrašą. Politikas šiuo metu yra Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos pirmininkas.
Jeigu pasitvirtintų šaltinių informacija, kad Santaros klinikų administracija neskelbiamų derybų būdu, išvengiant konkurencingos procedūros, siekia pasamdyti šias ar kitas politikams priklausančias įmones, kurioms tie patys politikai ir vadovauja, ateityje ligoninės vadovybei ir pasamdytiems konkretiems paslaugų tiekėjams gali kilti interesų konfliktų ir skaidrumo klausimai.
Patvirtino: vykdo pirkimą neskelbiamų derybų būdu
Santaros klinikoms maitinimo paslaugas teikianti bendrovė „Pontem“ mano, jog dabartinė ligonių maitinimo kainodara neatitinka naujų reikalavimų, todėl tiekėjas derasi su ligoninės administracija dėl didesnės ligonių maitinimo kainos. Tačiau abiems pusėms priimtino susitarimo pasiekti nepavyko.
Santaros klinikų administracija neneigia, jog yra pradėjusi maitinimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, tačiau nenurodo, su kuriomis įmonėmis derasi ir kokius susitarimus dėl įkainių yra pasiekusi.
„Pažymėtina, kad dėl esamo paslaugos tiekėjo veiklos aplinkybių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos bet kuriuo metu gali netekti pacientų maitinimo paslaugų teikimo. Tam, kad užtikrintume visas būtinas paslaugas pacientams, šiuo metu vykdome pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu. Tai yra legalu ir teisiškai apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo“, – rašo Santaros klinikų administracija.
Ligoninės vadovybės teigimu, apie galimą pacientų maitinimo paslaugų teikėją bei šių paslaugų teikimo sąlygas, pasibaigus pirkimo procedūroms, informacija bus viešinama Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
„Akcentuotina, kad šiuo metu vykdomo viešojo pirkimo metu būtų sudaroma tik preliminarioji pirkimo sutartis, o pagrindinė sutartis būtų sudaroma tik tuo atveju, jei su esamu pacientų maitinimo paslaugos teikėju sutartis pasibaigtų anksčiau nei jos galiojimo terminas, – teigia Santaros klinikų administracija. – Taip pat pažymėtina, jog atsiradus kitokioms apibrėžtoms ir aiškioms aplinkybėms – tai yra baigiantis sutarties su esamu pacientų maitinimo paslaugos teikėju sutarčiai – nedelsiant bus organizuojamas atviras konkursas aptariamų paslaugų pirkimui.“
Santaros klinikų administracijos atsiųstame rašte tvirtinama, jog klinikų generalinis direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius nėra pažįstamas su UAB „Minolga“ vadovu, Druskininkų savivaldybės tarybos nariu V. Stašinsku. „Prof. Feliksas Jankevičius apie minimą asmenį neturi jokios informacijos“, – rašoma administracijos atsakyme.
Į klausimą, ar nutraukus sutartį su „Pontem“ bus skelbiamas naujas atviras viešasis pirkimas maitinimo paslaugoms teikti ar galbūt klinikų administracija pati organizuos ligoninių maitinimą ir naujo konkurso neskelbs, ligoninės vadovybė atsakė: „Santaros klinikos svarsto įvairiausias kokybiško dietinio pacientų maitinimo užtikrinimo galimybes.“
Nutraukus sutartį naujas pirkimas turi būti skelbiamas nedelsiant
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) savo interneto svetainėje nurodo, jog pagal nusistovėjusią Teisingumo teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra dėl ypatingos skubos gali būti taikoma tada, kai vienu metu yra įvykdomos trys sąlygos.
Pirma, turi įvykti nenumatomas įvykis. Antra, turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos.
Jei nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali pritaikyti ES direktyvų nuostatų, leidžiančių atlikti pirkimą apie jį neskelbiant.
VPT taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, kurioje pažymima, kad neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos.
VPT sutikimas reikalingas norint pradėti tik tarptautinį pirkimą neskelbiamų derybų būdu.
Sonata Vaitukaitytė, VPT direktoriaus pavaduotoja teigia, jog perkančiajai organizacijai su tiekėju, laimėjusiu didelės vertės atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą, šalių susitarimu arba vienašališkai nutraukus sutartį ir pradėjus neskelbiamų derybų procedūrą, paslaugos iš tokiu būdu pasirinkto tiekėjo gali būti perkamos tik tokį laiką, kuris būtinas surengti naują atvirą viešąjį pirkimą.
S. Vaitukaitytės teigimu, nepateisinamas būtų paslaugų, įvykdžius neskelbiamas derybas iš konkretaus tiekėjo, pirkimas „neribotą laiką“.
Nors tokiais atvejais Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato termino, kiek laiko gali būti perkamos paslaugos, perkančioji organizacija naują konkurencingą procedūrą privalo pradėti vykdyti kaip įmanoma greičiau. „Pirkimą reikia skelbti nedelsiant, kiek tai įmanoma, įvertinus iš tikrųjų būtiną laiką pirkimo pasirengimui, pavyzdžiui, pirkimo dokumentų parengimui“, – teigė VPT direktoriaus pavaduotoja.
S. Vaitukaitytė atkreipė dėmesį, jog neskelbiamos derybos nėra konkurencinga procedūra, nes perkama iš konkretaus tiekėjo, todėl neskelbiamų derybų būdą naudoti reikėtų tik išimtiniais atvejais.
„Be to, minėta situacija neturi būti panaudota vien tam, kad būtų išvengta konkurencingos procedūros. Tarnybos įsitikinimu, minimu atveju paslaugas pirkti būtų galima tik tokia apimtimi ir tik tokiam laikui, kuris yra objektyviai būtinas siekiant įvykdyti naują skelbiamą pirkimą. Be to, minimu atveju labai svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta turėta sutartis, kada paaiškėjo, kad ją būtina nutraukti ir panašiai. Tai yra ar tikrai pati perkančioji organizacija nesukūrė situacijos ar savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie to, kad atsirastų ypatinga skuba“, – pabrėžė VPT direktoriaus pavaduotoja.
