Būrys specialiųjų agentų Vilniaus–Molėtų plente surengė reidą ir su triukšmu pričiupo vairuotojus, bandžiusius patruliams įpiršti pinigų.
Po šios jau praeitimi tapusios akcijos, kuria siekta parodyti savo svarbą, nutekėjo daug vandens. Tada sekliai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pasiekė, kad nebūtų priskirti kuriai nors ministerijai.
Jie yra pavaldūs tik prezidentui ir dešimt metų į S.Daukanto rūmus tiekė slaptas pažymas, kurių turinio patikimumo niekas negalėjo patikrinti.
Pažymų nešama ir išrinktajam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, pavyzdžiui, kai jis vienu iš savo gydytojų panoro pasirinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių Remigijų Žaliūną. Nors šis medikas – tik liudytojas korupcijos byloje, apie jį surinktą informaciją STT vadas Žydrūnas Bartkus pats nunešė į Prezidentūrą.
Bet STT veikla neapsiriboja slaptų pažymų rašymu ir ikiteisminiais tyrimais. Sekliai ėmė lankytis ir patarinėti teismuose.
„Vykdydama korupcijos prevencijos priemones STT yra teikusi siūlymų dėl teismų veiklos“, – patvirtino STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Endružytė.
STT pasiūlymų dėl teisėjų darbo sulaukė net ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT). Būtent šis teismas užsimojo rūšiuoti advokatus – norėtų atrinkti tuos, kuriems būtų leista pateikti kasacinius skundus.
„Lietuvos ryto“ kalbinti advokatai stebėjosi: šis teismas priima nagrinėti itin mažai skundų, o atsijojus advokatus nukentės teisybės paieškos.
Tikino, kad į bylas nesikiš
LAT pirmininko Rimvydo Norkaus įsakymu šių metų vasario 13-ąją sudaryta darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus dėl kasacinių skundų atrankos baudžiamosiose ir civilinėse bylose bei prašymų administracinių nusižengimų bylose.
Darbo grupė susitiko su STT, kurios atstovai dėstė, kad teisėjui, balsavusiam už kasacinio skundo priėmimą, turėtų būti uždrausta dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės. Neva teisėjas gali būti šališkas.
Tačiau teisme pasitarimai būna slapti, o kolegijų nutartyse negali būti nurodoma, kurie teisėjai balsavo „už“, o kurie „prieš“ priimamą sprendimą. Taigi net nebūtų kaip nušalinti teisėjo.
Kodėl iš viso teismas tariasi su tarnyba, kuri atlieka ikiteisminius tyrimus? Gal specialieji agentai kišasi ir nagrinėjant bylas?
„Taip, mes su STT konsultavomės. Ji pateikė savo nuomonę, kur gali būti silpnosios skundų atrankos vietos. Pritarėme STT siūlymui viešinti kolegijų nutartis. Bet STT tikrai nedalyvaus sprendžiant bylas“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino LAT pirmininkas R.Norkus.
Kodėl ta pati darbo grupė svarstė, kad reikėtų sudaryti sąrašą gynėjų, kuriems būtų leista surašyti kasacinius skundus?
„Kasacija – bylos nagrinėjimas, kuriame turi būti suformuota reikšminga teisinė problema. Toks procesas reikalauja specialių žinių, kurių įprastiniai advokatai gali neturėti.
Kad surašytų tokį skundą, dažnam jų reikėtų pasigilinti į kasacijos specifiką.
Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 80 milijonų gyventojų, ne viena dešimtis tūkstančių advokatų, o kasacinius skundus Vokietijos Federaliniam Aukščiausiajam teismui gali rašyti mažiau nei 100 advokatų“, – aiškino R.Norkus.
Bet „Lietuvos ryto“ kalbinti advokatai nenorėtų Lietuvos lyginti su didelėmis valstybėmis. Esą leidus skundus rašyti tik grupei advokatų kasacija taps dar labiau neprieinama, o bylinėjimosi išlaidos padidės.
„Mes nežinome, kodėl to reikia ir kas už to slypi“, – stebėjosi Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis, ne vienoje rezonansinėje byloje gynęs nukentėjusiuosius.
Klientams – naujos kliūtys
– Kaip Aukščiausiojo teismo siekis sijoti advokatus gali paveikti teisingumo paieškas? – paklausiau žinomo teisininko M.Kukaičio.
– Net ir labai įdomiai bylai gali būti dar labiau apribotos galimybės patekti į Aukščiausiąjį teismą. Tarkime, advokatas dalyvavo pirmosios ir antrosios instancijos teisme, o kasacijoje jau negalės, nes nebus įtrauktas į minėtąjį sąrašą.
Klientui teks ieškoti kito gynėjo, kuris iš naujo gilinsis į bylą. Bet ar išties ankstesnis advokatas blogas vien todėl, kad jis nėra atrinktų advokatų sąraše?
Kaip skelbia statistika, šis teismas per metus priima nagrinėti vos 0,25 procento iš visų pirmojoje instancijoje išnagrinėtų civilinių ir 2,25 procento – iš visų baudžiamųjų bylų.
Skundas priimamas tik tada, kai svarbu suformuoti naują praktiką ar kai nuo jos nukrypta.
Bet keičiasi gyvenimas, požiūris, todėl verta priimti daugiau bylų ir svarstyti, gal atėjo laikas keisti praktiką. Teisė – gyva, ji turi judėti.
Kreipdamasis į teismą žmogus įvertina savo galimybes, nori apginti savo teises, ieško teisybės.
Dabar vienu sakiniu kasacinis skundas atmetamas nesvarstant bylos.
– Ar advokatus gali įžeisti rūšiavimas?
– Nevadinčiau to rūšiavimu, tačiau iš tiesų neaišku, pagal ką mus vertins ir atrinks į minėtą sąrašą. Yra šalių, kur advokatai specializuojasi ar yra pasiskirstę teritorijas, bet ten ir gyventojų, ir advokatų gerokai daugiau.
O kas mūsų advokatus atrinks, kas nuspręs? O tada ar visus sąraše esančių advokatų kasacinius skundus priims? Jeigu taip, tada galima suprasti advokatų skirstymą. Tik aš abejoju, ar sumanytojai to siekia.
Kasacinį skundą gali surašyti ne tik advokatai. Bet siūloma tiesiogiai apriboti tik advokatą, gynybą, o nesiūloma sudaryti nei specialaus prokurorų, nei kitų proceso dalyvių sąrašo.
– Kaip tai finansiškai atsilieps ginamiems asmenims?
– Garsios baudžiamosios bylos būna didžiulės apimties, kartais 100 tomų. Naujam advokatui prireiks nemažai laiko įsigilinti.
Dar reikės tokį advokatą surasti, jį įtikinti. Klientui išlaidos tikrai nesumažės. O galimybės pateikti kasacinį skundą būtų dar labiau ribojamos.
Advokatas, kuris į teismus keliavo su byla nuo pradžios, žino ir tai, kas neparašyta nuosprendyje. Juk iš anksto nežinoma, kuriuos argumentus iš bylos pasirinks teisėjas, o kuriuos jis atmes.
Rašydamas apeliacinį skundą gynėjas kritikuoja teisėjo pasirinktus argumentus, o teikdamas kasacinį skundą – teisės normą. Taigi kasacijoje byla dar labiau susiaurėja.
Daug kas slypi detalėse, todėl geriausia, kai tas pats advokatas dalyvauja iki pabaigos.
Siekia pakirsti pasitikėjimą
– Kodėl specialiosios tarnybos bylas kelia triukšmingai?
– Taip pradėtas tyrimas suduoda didžiulį ir dažnai neištaisomą smūgį asmens reputacijai. Tai – pavojingas reiškinys. Bylos turėtų būti keliamos tyliai, o pabaigiamos garsiai – kai jau yra apkaltinamasis nuosprendis, asmens kaltė įrodyta.
Teisingumą vykdo teismas, o ne ikiteisminio tyrimo tarnyba. Bylos tyrimas galėjo būti pradėtas su klaida, pavyzdžiui, pažeidžiant procesą, sankcionavimą, įrodymų rinkimą. Tokiais atvejais amerikiečiai sako: medžio, kurio šaknys apnuodytos, vaisiai yra nevalgomi.
– Ar teisingumo medžio šaknys apnuodijamos ir tada, kai pažeidžiant kliento paslapties apsaugą klausymosi įranga įtaisoma advokato portfelyje?
– Jeigu advokatas pats daro nusikaltimą, tada jo veiksmus reikėtų patikrinti. Bet advokatas, kaip ir kunigas, turi išklausyti nuodėmes. Asmuo, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimą, nori pasitarti, kaip gintis – ar viską atskleisti, ar laukti, kol valstybė panaudos visus savo instrumentus.
Gali būti siekiama sužinoti paslaptį, kurią klientas patikėjo advokatui, ir bandyti rinkti tariamus įrodymus. Tokie veiksmai irgi apnuodija šaknis, pažeidžia įrodymų rinkimo principus, nekaltumo prezumpciją, riboja žmogaus teisę į teisingą teismą.
Jeigu tai paaiškėja teisme, net ir garsiai prasidėjusi byla turi baigtis išteisinamuoju nuosprendžiu. O atsakomybė turi tekti tyrimą pradėjusiai grandžiai, kuri įrodymus pradėjo rinkti negavusi sankcijos ar tiesiog juos atsijojusi.
Pavyzdžiui, asmens pokalbių klausomasi vieną, antrą mėnesį. Tada ištraukiamos frazės: „galbūt padarysiu“, „aha“, „gerai“, o kontekstas neaiškus, jo byloje nėra. Gal žmogus mintyse turėjo visai ką kita, gal jis linksėdamas galva tik siekė palaikyti pokalbį?
Kai įrodymai teikiami pasirinktinai, tai nekuria pasitikėjimo teisine valstybe, trukdo nustatyti tiesą.
Kiekvienas asmuo turi teisę žinoti, kas renka apie jį duomenis, ir prieštarauti, jeigu jo veiksmuose nenustatyta baudžiamoji atsakomybė. Juk slapti pasiklausymai būna sankcionuoti vieninteliu tikslu – siekiant ištirti nusikaltimą. Jokiais kitais tikslais duomenys negali būti renkami ir saugomi. Jie negali būti ištraukti, kai kai kam to reikės, kai žmogus sieks svarbių pareigų, tarkim, pasuks į politiką.
O dabar iš surinktų duomenų kurpiamos pažymos, kurios naudojamos politiniais tikslais.
– Gal triukšminga byla siekiama suduoti smūgį ne tik asmeniui?
– Žmonės turi pasitikėti teismais, policija, kitomis institucijomis. O kai bylos pradedamos garsiai, tarsi siunčiamas papildomas signalas, kad jau tarsi įrodytas kaltumas. Bet iš tikrųjų taip nėra – kaltumą nustatys arba nenustatys tik teismas.
Todėl tie, kurie garsiai pradeda tyrimą, turi galvoti, ar savo triukšmingais veiksmais nesugriaus pasitikėjimo visa teisine sistema.
– Ar galima kalbėti apie teismų nešališkumą, kai jiems patarinėja tarnyba, kuri atlieka ir ikiteisminius tyrimus?
– Mano nuomone, dabar STT sėdi ant dviejų kėdžių. Ji tiria ir bando užkardyti nusikaltimus, teismuose prašo sankcionuoti pasiklausymus, slaptus tyrimus. O jeigu teisėjas nori daryti karjerą, dalyvauti atrankose, jis privalo gauti tos pačios tarnybos pažymą. STT pažyma lemia, ar teisėjas lojalus, ar jis gali daryti profesinę karjerą.
Reikėtų aiškiai atskirti: arba specialiosios tarnybos tiria bylas, arba patarinėja. O kai tose pačiose rankose sutelkiamos tarpusavyje nesuderinamos fukcijos, gali nukentėti demokratijos vertybės.
Kirčio sulaukę prokurorai gynė savo poziciją
Apie tai, kad specialiosios tarnybos tapo politinių žaidimų įrankiu, „Lietuvos rytui“ yra kalbėję ir žinomi prokurorai.
Toks pavaldinių atvirumas užrūstino generalinį prokurorą E.Pašilį – jis kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją. Bet ir kvočiami pareigūnai liko ištikimi viešai išsakytai pozicijai. Jie teigė, kad padėtis prokuratūroje ėmė keistis dar vadovaujant D.Valiui.
„Jis pasakė, kad prokurorai – ne teisėjai, jie neturėtų nutraukinėti bylų, jas reikia siųsti į teismą, o jie tegul sprendžia. Buvo padaryta labai didelė nesąmonė, kuri reiškia, kad prokuroras, vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui, pabus tiktai formalus tokio vadovavimo ir organizavimo vadovas, perduos bylą į teismą ir ten kausis dėl įrodymų. Didelė dalis svarbių bylų pradedamos nuo kriminalinės žvalgybos taikymo, o tai yra specialiųjų tarnybų įrankis renkant duomenis. Šitaip prokuroras tampa įkaitu – pradeda nebegalvoti, ar pakankamai surinkta įrodymų, kad būtų galima laimėti bylą. Jis tampa priklausomas nuo specialiųjų tarnybų“, – dėstė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G.Jasaitis.
Pasiaiškinti teko ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovui J.Rėksniui. Jis paaiškino, kodėl „Lietuvos rytui“ kalbėjo apie politizuotas bylas, tarp jų – CŽV kalėjimų tyrimą: „Norint išsiaiškinti tikrąją situaciją reikalingas tyrimas. Tokį tyrimą galėtų atlikti tik nuo Prezidentūros nepriklausomi pareigūnai, bet tokių Lietuvoje greičiausiai nėra.“
Etikos sargai nutarė, kad J.Rėksnys turėtų būti nubaustas papeikimu.
Per prokuratūros vadovų pasitarimą E.Pašilis pasidžiaugė, kad praėjo rinkimų laikotarpis, per kurį prokuratūra neva buvo puolama.
Bet daug dėmesio sulaukę „Lietuvos ryto“ tyrimai apie Generalinėje prokuratūroje vešantį nepotizmą, E.Pašilio dukters krikštatėvio J.Gelumbausko stūmimą į aukštas pareigas ir užsakytas bylas nebuvo susiję su rinkimais. Tai patvirtino ir G.Jasaitis: „Šios kalbos, publikacijos jokiuose grafikuose neegzistavo.“
