Arūnas Dumalakas. Laikas gelbėti Žaliąjį tiltą nuo šiuolaikinių balvonų

Tokio absurdo nė sapne nesusapnuotum. Arkikatedros, žinoma, niekas nelies, o kitas vietas išdarkyti – prašom, galima.

Štai kitą savaitę ant vieno Žaliojo tilto postamentų iškils nauja D.Norušio instaliacija „Šeima“. Ji esą kvies susimąstyti, koks yra šeimos santykis su miestu.

Prieš tai ant Žaliojo tilto stovėjo keturios S.Paukščio instaliacijos, turėjusios atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausias vertybes – drąsą, teisybę, ryžtą, sąžinę. Už abiejų menininkų instaliacijas savivaldybė paklojo per 28 tūkst. eurų.

Kaip atrodys D.Norušio kūrinys iš geležies, betono, plastiko ir medžio, kaip prie jo bus priderintas miesto aplinką simbolizuojantis saulės kolektorius, pamatysime. Bet šį kartą pasvarstykime apie kitką – vietą tokiam menui.

Šiuolaikinis menas vis giliau įleidžia šaknis. Jeigu atidaromas muziejus ar galerija, būtinai šiuolaikinio meno. Jeigu drįsti suabejoti šiuolaikinio meno kūrinio verte, esi mužikas.

Tad ir apie S.Paukščio instaliacijas ant Žaliojo tilto menotyrininkai kalbėjo aptakiai.

Vis dėlto būtent instaliacijų vieta užkliuvo. Menotyrininkei A.Narušytei atrodė, kad važiuojant per Žaliąjį tiltą margame miesto fone jos beveik pranyksta. Menotyrininkės nuomone, nesusitvarkyta su monumentalia forma. Objektai netampa akcentais – jų paprasčiausiai nematyti. Be to, instaliacijos atrodo labai trapios, regis, papūtus vėjui tos nuorodos į drąsą, ryžtą, sąžinę, teisybę sulūš.

Menotyrininkės L.Kreivytės teigimu, Žaliojo tilto granitiniai postamentai nusvėrė instaliacijas ir jos nesuskambėjo. Be to, skulptūras mėginta paversti kažkokios ideologijos ruporu. Nuėmė sovietmečio skulptūras, uždėjo kažkokias „vertybes“ ir kiša jas pačiu tiesmukiškiausiu būdu.

Panašu, kad tiesmuko deklaravimo neišvengs ir būsima instaliacija „Šeima“.

Kas kita – erdvės aplink MO muziejų, kur rasime ne vieną šiuolaikinio meno pavyzdį. Niekas neužsimins apie tiesmuką deklaravimą ar objektus, netampančius akcentais. Tiesiog puiki vieta tokiems kūriniams.

Daug šaršalo sukėlusi „Krantinės arka“ kitoje vietoje nei dabar taip pat nebūtų virtusi vamzdžiu.

Gali būti, kad panašaus menotyrininkų vertinimo sulauks kiekviena šiuolaikinio meno instaliacija, kurią mėgins užkelti ant Žaliojo tilto.

O priežastis ta pati ir labai paprasta – vieta, kuri tiko sovietinėms skulptūroms, netinkama instaliacijoms.

Kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus vaizduojančios skulptūrų grupės ant Žaliojo tilto stovėjo 63 metus, o S.Paukščio instaliacijos, simbolizuojančios drąsą, teisybę, ryžtą, sąžinę, neišlaikė nė pusmečio.

Tad lieka turbūt viena išeitis – Žaliąjį tiltą gelbėti ne vienadienėmis instaliacijomis, o masyviais gėlių vazonais.