„Turėjome teisingą pokalbį apie artėjančią rudens sesiją. <...> Man tai pirmasis susitikimas su Seimo vadovybe. Šis susitikimas dar svarbus kitu aspektu – kad mes pateikėme pluoštą ambicingų teisės aktų pakeitimų, kuriuos norėtume inicijuoti šioje rudens sesijoje, kad jie būtų apsvarstyti.
Tie pakeitimai susiję su mūsų siekiu įgyvendinti gerovės valstybę, pradedant ne tik nuo populiarių ir visiems priimtinų pasiūlymų didinti socialines išmokas, didinti pensijas, suteikti papildomai laisvų dienų žmonėms, auginantiems nepilnamečius vaikus arba slaugantiems senjorus, senyvus tėvus, bet ir mokestinius pakeitimus, kurie numato šaltinius toms išlaidoms, sprendimams finansuoti.
Pabrėžėme, kad labai svarbu ne tik kurti gerovės valstybę, bet ir laikytis finansinės disciplinos“, – teigė prezidentas G. Nausėda.
Pasak prezidento, savaime suprantama, kad bet kokios mokesčių politinės priemonės, kurios arba naikina lengvatas, arba kažkurioje vietoje padidina tarifą – jos visada susidurs su visuomenės tam tikros dalies pasipriešinimu.
„Bet kokie mokesčių pakeitimai niekada negali būti priimti, taip sakant, kaip pjaunant peiliu per sviestą. Jie visada yra susiję su tam tikrų visuomenės grupių galimu pasipriešinimu. Tai kaina, kurią mes privalome mokėti savo silpniesiems, senyviems arba skurdžiau besiverčiantiems žmonėms“, – teigė prezidentas.
Prezidentas priminė, kad dyzelino lengvatos jau anksčiau buvo mažinamos ir taip pat sulaukė didelio pasipriešinimo.
„Sutikime, kad skirtumas tarp lengvatinio akcizo žymėtiems degalams ir tarp normalaus akcizo yra labai didelis. Jis ne tik sudaro prielaidas traktuoti ir atsirasti šešėlinei prekybai, nes tie degalai yra gerokai pigesni. Kalbama ne apie atskiros lengvatos visišką panaikinimą, bet apie tam tikrus sprendimus, kurie tą lengvatos dydį sumažintų ir padarytų priimtinesnį“, – sakė prezidentas.
Pasak prezidento, kalbant apie neapmokestinamųjų pajamų didinimą, šiandien yra sutarimas, kad NPD galėtų būti didinamas lėčiau. „Mes nesiūlome NPD įšaldyti, mes siūlome jį didinti 10 procentų“, – teigė prezidentas ir priminė, kad Vyriausybė ketina taip pat stabdyti numatytą NPD didinimą.
Pasak jo, gaila, kad pirminėje diskusijoje dėl pasiūlymo buvo pamiršti klausimai dėl naujos korupcijos prevencijos įstatymo redakcijos, viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, numatančio daugiau teisių tarnybai, biudžeto sandaros įstatymo, dėl plynų kirtimų bendros apimties sumažinimo nuo 8 iki 4 ha, taip pat statistikos įstatymo pakeitimas.
„Konkretūs įstatymo projektai bus pateikti Seimui, pateikti, tai tikrai padarysime. Mes taip pat remiame kai kurias iniciatyvas, kurios jau yra užregistruotos Seime“, – teigė prezidentas. Jis pabrėžė, kad remia ir Seime jau registruotas įstatymo iniciatyvas.
Prezidentūra savo įstatymų pakeitimų siūlymus pateiks Seimui. „Jei nepavyktų vieno ar kito teisės akto įgyvendinti, tai visuomenė turi žinoti, kas nepriėmė, kodėl nepriėmė ir kokios buvo tikrosios to priežastys. Tai bus naudinga informacija prieš kitus Seimo rinkimus“, – teigė G. Nausėda.
Šią savaitę prezidento buvo pasiūlytos įstatymų iniciatyvos, kaip spartinti vadinamosios gerovės valstybės kūrimą. G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamiems dyzeliniams degalams ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Prezidentas taip pat siūlė mamadienius ir tėvadienius suteikti ir tėvams, kurie augina vieną vaiką iki 12 metų.
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis teigė, kad sesijos prioritetai išdėstyti, tarp jų – 2020 metų biudžeto svarstymas, korupcijos, socialinės atskirties mažinimas, reformų tęstinumas. Sesijoje iš viso pateikti 507 teisės aktai.
„Džiugu, kad gerovės valstybės idėja sutampa su Vyriausybės programos „Darni Lietuva“ idėja ir tai yra žmonių interesų tenkinimas, siekimas, kad jie būtų atliepti“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininko paklausus, kaip atrodys jo darbas, kai jis nebėra „valstiečių“ narys, parlamento vadovas teigė, kad jo darbas vyks taip pat, kaip iki šiol: „Atstovaujant ne vienai frakcijai, o visam Seimui.“
Tokius pasiūlymus kritiškai įvertino ekonomistai. Jų nuomone, G. Nausėdos siūlymai neatrodo atsakingai ir neturi nieko bendra neturi su gerovės valstybe. Prezidentas su komanda tik bando eiti lengvesniu keliu. Didinti socialines išmokas mažinant dirbančių gyventojų pajamas atrodo neatsakinga.
Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.
