Vieną nuosprendį jau išgirdo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.Titovas pripažintas kaltu dėl KGB nukankinto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žeminimo, jo atminimo niekinimo, nesantaikos kurstymo, viešo pritarimo Lietuvos gyventojų genocidui, kitiems tarptautiniams nusikaltimams, melagingų prasimanymų.
Klaipėdos apylinkės teismasV.Titovui už teisėsaugininkų inkriminuotą ir įrodytą nusikalstamą veiklą skyrė palyginti švelnią 12 tūkst. eurų baudą. Tačiau nuteistasis pasišiaušė – apeliaciniame skunde apkaltinamąjį nuosprendį vertina kaip panieką demokratijai, politinį persekiojimą, siekį kriminalizuoti jo visuomeninę veiklą.
Už viešą pokario rezistentų niekinimą, nesantaikos kurstymą nuteistas Lietuvos rusų sąjungos (LRS) narys 41 metų V.Titovas perėjo į puolimą, reikalauja jį išteisinti kaip nenusižengusį jokiems įstatymams. Nepatenkinta ir prokuratūra - siekia griežtesnio nuosprendžio šiam politikui.
Nesupranta už ką yra teisiamas
„Už ką mane teisia ir persekioja, kuo aš esu kaltinamas? Man gėda ir už prokuratūrą, ir už mano mylimą Lietuvą, kurioje skelbiami tendencingi nuosprendžiai“, - teisme, atsisakęs vertėjos paslaugų, darkyta lietuvių kalba prašneko rusakalbis politikas.
Išreiškęs pagarbą lietuvių kovai už laisvę, tiems pokario rezistentams, kurie, pasak jo, „kovodami nenusižengė žmoniškumui“, V.Titovas reikalavo panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos nuosprendį - visiškai jį išteisinti nepadarius jokių nusikaltimų.
„Aš, kaip politikas ir Lietuvos pilietis turiu teisę laisvai reikšti ir skleisti savo mintis, kurios gali nesutapti oficialiais su Seimo ir kitų valdžios institucijų vertinimais“, - demokratijos pradžiamokslį teismo salėje aiškino nuteistasis.
Po tokių LRS nario ištarmių teisme salėje susirinkę V.Titovo artimiausi draugai ir šalininkai sukėlė audringą ovaciją. Tarp jų yra ir tokių, kurie save vadina antifašistais.
Kiršina, klaidina, sėja nesantaiką
V.Titovas nuteistas už tai, kad socialiniuose tinkluose, rusiškuose portaluose, televizijos laidose tyčia skleidė dezinformaciją - Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius vadino kolaborantais, nacių pakalikais, žmogžudžiais, žemino velionio A.Ramanausko-Vanago ir kitų rezistentų atminimą.
Valstybės kaltinimą reiškiantis prokuroras Simonas Genys įrodinėjo jog pirmosios instancijos teismas V.Titovui visiškai nepagrįstai skyrė švelniausią bausmę, išteisino dėl viešo Lietuvos politinių partijų niekinimo – LRS narys jų veikloje įžvelgė kažkokių fašizmo apraiškų.
„Žodžio laisvė baigiasi ten, kur prasideda nusikaltimas. Tokia V.Titovo veikla kiršina žmones, klaidina, sėja sumaištį, kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, strateginiams tikslams ir interesams“, - apeliaciniame skunde pažymėjo S.Genys.
Prašyta apriboti politiko laisvę
Prokuroras irgi prašė pakeisti ankstesnįjį nuosprendį: skirti V.Titovui lygtinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įpareigoti, kad jis atsiprašytų nukentėjusiąja pripažintos A.Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės.
„Bausmės tikslai tikslai būtų pasiekti, jeigu nuteistasis savo veiklą apmąstytų uždarytas į policijos areštinę 45 paroms. Prašau laikinai apriboti jo laisvę - įpareigoti jį būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto“, - griežtesnės bausmės trijų vaikų tėvui V.Titovui reikalavo S.Genys.
Klaipėdos apylinkės teismas pripažino, jog Kremliaus kontroliuojamuose žinių portaluose V.Titovas iš tikrųjų platino melagingas žinias, kad Lietuvos partizanai neva „žudydavo ištisas šeimas su mažamečiais vaikais, o visų aukų skaičius esą siekia apie 20 tūkst. žmonių“.
Rezistento kaulų nebejudins ?
Nė vieno prokurorų kaltinimo anksčiau nepripažinęs V.Titovas vakar jau švelnino karingą retoriką, apgailestavo padauginęs pokario aukų skaičių: „Atsiprašau, jeigu ką nors įžeidžiau. Mano teiginys, kad Lietuvoje tada buvo nužudyta 8000 civilių gyventojų - klaidinga formuluotė“.
V.Titovo kompiuteryje aptikta žinių apie susirašinėjimą su Rusijos veikėjais. Konstatuota, jog skleisdamas dezinformaciją jis sulaužė miesto tarybos nario priesaiką, nusižengė įstatymams.
Tardamas paskutinįjį žodį V.Titovas sakė, jog rėmėsi oficialia medžiaga - KBG pažymomis, okupacinės valdžios teismų nuosprendžiais, sovietmečio ir dabartine antifašistų literatūra apie pokario rezistenciją.
Nuteistasis pareiškė apie V. Ramanauską-Vanagą daugiau nekalbėsiąs, kol iš archyvų nebus pakelta ir peržiūrėta sovietmečiu KGB tardytojų sukurpta rezistento byla, objektyviai įvertinti visi dokumentai. Kodėl anksčiau kalbėjo – neatskleidė.
Partizanus išvadino žudikais
Ikiteisminis tyrimas dėl V.Titovo veiklos pradėtas po to, kai jis Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje skeptiškai įvertino idėją įamžinti A.Ramanausko-Vanago atminimą – tada siūlyta ant buvusio Pedagoginio instituto pastato įrengti paminklinę lentą su užrašu, kad jis čia mokėsi.
„Ar jus iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, prisidėjusi prie to, kad Lietuvoje buvo nužudyta 8000 taikių piliečių ir vaikų?“, - Klaipėdos mero, buvusio liberalo ir koalicijos partnerio miesto taryboje Vytauto Grubliausko tada paklausė LRS veikėjas V.Titovas.
Feisbuke, savo asmeninės paskyros komentare, V.Titovas aiškino, jog ten, kur pokariu veikė A. Ramanauskui-Vanagui pavaldžios „gaujos“, neva buvo išžudyta tūkstančiai žmonių, o jis pats, dalyvaudamas karo lauko teismuose, skelbdavo nuosprendžius taikiems gyventojams.
Propagandos įrankis - tėvynainiai
V.Titovo feisuke mirgėjo nuorodas į rusiškus interneto portalus, skelbiančius melagingas žinias apie pokario rezistentus Lietuvoje - partizanai ten vadinami „teroristais, „miško broliais“, žudžiusiais beginklius žmones, tarp kurių būta daug aukų, neturėjusių jokio ryšio su Sovietų armija ir KGB“.
Teisme pasisakė Seimo narys istorikas Arvydas Anušuskas, savo išvadas pateikė politologas Marius Laurinavičius. Abu ekspertai V.Titovo veiklą siejo su Lietuvai priešiška Rusijos propaganda, anot jų, vykdoma visame pasaulyje, pasitelkus užsienio šalyse gyvenančius tėvynainius.
Klaipėdos apylinkės teisėjai Violetai Balčiūnienei perskaičius V.Titovo surašytus parodymus, paaiškėjo, jog jis jaučiasi teisus, nepripažįsta ne vieno prokurorų jam pareikšto kaltinimo.
Įplieskė ginčą ar provokaciją?
Teisme tardamas paskutinįjį žodį V.Titovas prisipažino, jog jį plėšo prieštaringi jausmai - myli Lietuvą, gerbia jos žmonių kovą už laisvę ir nepriklausomybę, žmoniškumui nenusižengusius rezistentus, bet tuo pat metu negali nusigręžti nuo savo tautinės tapatybės.
„Rusijos ir Lietuvos požiūris į pokario laikus skiriasi, kitokie įstatymai. Nenoriu, kad šalis, kurioje gyvenu, taptų komplikuotų politinių santykių ir žaidimų įkaite, kad žmonės virstų priešais“, - aptakiai savo pilietinę poziciją aiškino rusakalbis politikas.
V.Titovas aiškino, jog pasisakydamas prieš A.Ramanausko-Vanago vardo įamžinimą viešojoje erdvėje, nenorėjęs žeminti pokario kovotojų už laisvę, o tiktai stengėsi sužadinti platesnę diskusiją.
Tikslas - nuvainikuoti didvyrius
Sovietų Sąjungos agresiją, jos veiksmus pavergiant Lietuvą ir kitas kaimynines Baltijos valstybes V.Titovas teisme vertino kaip tipiškas Rusijos šovinistas, neminėdamas žodžio „okupacija“. Pasak jo, viskas vyko taip, kaip buvo nulemta istorijos, didžiųjų valstybių politikos ir jų susitarimų.
„Istorijos scenaristų kūryba dar nėra objektyvi tikrovė. Sieksiu, kad A.Ramanausko-Vanago byla būtų iš naujo peržiūrėta, kad visi didvyriais nepelnytai paversti pokario kovų dalyviai būtų dereabilituoti“, - rankų nenuleidžia į Klaipėdos tarybą vėl išrinktas LRS aktyvistas.
Kremliaus propagandos ruporu vadinamas V.Titovas guodėsi, jog ir pats nukentėjo dėl savo veiklos ir įsitikinimų - vienas klaipėdietis politikas Liepų gatvėje per piketą prie savivaldybės pastato Lietuvos partizanų niekintoją apibarstė miltais.
