Buvęs valstiečių žemės ūkio ministras G.Surplys, varęs ministeriją iki Kauno, tačiau nuvaręs ją taip, kad teko numesti „socialdarbiečiams“, nutūpė šalia premjero.
Kaip ir daugelis pranašavo, G.Surplys taps jį išmetusio premjero S.Skvernelio patarėju. Premjeras patarėją žemės ūkio klausimais jau turi. Taigi naujojo padėjėjo klausimų ratas – nuo horizonto iki horizonto.
„Premjeras su komanda žiūrės, kur aš geriausiai tikčiau“, – taip iškelta galva iššūkius pasiryžęs sutikti šis veikėjas.
Ko gero, į premjero patarėjus būtų buvę geriausia įsodinti ir kitą panašaus plauko profesionalą-universalą – buvusį vidaus reikalų ministrą E.Misiūną.
Tačiau S.Skvernelis, matyt, sumojo, kad to jau būtų šiek tiek per daug, todėl šį eksministrą padarė krašto apsaugai vadovaujančio R.Karoblio patarėju.
Juokingiausia tai, jog R.Karoblis netgi neslepia, kad nelabai žinojo, jog turės tokį patarėją. Todėl ministras ėmė mykti – esą dar nežinia, kaip jo buvęs kolega iš Vidaus reikalų ministerijos pasirodys naujame darbe ir ar įrodys, kad tikrai čia tinka.
Taigi, pasak R.Karoblio, ant plauko kybo ir premjero planai E.Misiūną netrukus paskirti krašto apsaugos viceministru.
Tuo metu trečiasis iš išmestų „profesionalų“ – buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis apskritai kybo tarp dangaus ir žemės, teisingiau – tarp tolesnės karjeros didžiojoje politikoje ir ne joje. Net prezidentas G.Nausėda jam pranašavo šviesią naujos partijos vedlio ateitį, bet, regis, šis veikėjas mieliau griebtų kokį nors šiltą valdininkišką postą. Tik kas jam postą dabar duos, kai jis išmestas už tai, kad buvo valstiečių priešas?
Štai ir turi laukti žmogus, kol ateis nauji laikai, o valdžioje vėl atsiras savi, kuriems reikės ir savų „profesionalų“.
