Siekdami išsaugoti griauti pasmerktą vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkų savivaldybės atstovai nuėjo visiškai tą patį kelią kaip ir neteisėtai Preiloje pastatytus Arvydo Sabonio botelio namus gynusi Neringos savivaldybė.
Nors Aukščiausiojo teismo (AT) priimti sprendimai ir dėl statybų Preiloje, ir Druskininkuose – vienodi, keturiolika Preiloje pastatytų ir boteliu pavadintų gyvenamųjų namų stovi iki šiol, o šalia Vijūnėlės tvenkinio stovintį pastatą statybininkai jau pradeda ardyti.
Druskininkų atstovams kelią taikos sutarties link užstojo Generalinės prokuratūros prokurorė, nesileidžianti į jokias kalbas apie pastato išsaugojimą.
Kreipėsi į valstybės vadovus
Aukščiausiasis teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai Preiloje pastatytų botelio namų.
Šių metų liepą AT nurodė nugriauti ir Vijūnėlės dvaru pramintą namą Druskininkų pakraštyje. Septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad gyvenamasis namas šioje vietoje stovėti negali.
Jei pastatas bus nugriautas, valstybė kartu su Druskininkų savivaldybe jo savininkams Žilvinui ir Zinai Poviloniams turės atlyginti žalą.
Siekdama taupyti valstybės lėšas ne tik Druskininkų savivaldybės administracija, bet ir kurorto bendruomenė kreipėsi į prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus.
Tris tūkstančius parašų surinkę gyventojai prašė pakeisti pastato paskirtį ir leisti jame įkurti Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos Dailės skyrių.
Derybos truko trejus metus
Tą patį prieš dešimt metų darė ir Neringos bendruomenė. Į visus valstybės vadovus gyventojai kreipėsi iš karto po AT sprendimo.
Po ilgų derybų Vyriausybėje posėdžiavę ministrai pritarė, kad būtų persvarstytas Kuršių nerijos nacionalinio parko planas, o botelio pastatus būtų galima įteisinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 metų spalį patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsisakė teisės reikalauti, kad bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriautų pastatus.
Įstatymai leidžia susitarti
Tačiau kai į dabartinę Vyriausybę kreipėsi Druskininkų savivaldybė, premjeras Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad AT sprendimo privalu laikytis, todėl pastatas turi būti nugriautas.
Nepaisant to, Vyriausybė yra pavedusi Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms parengti išvadą dėl Druskininkų valdžios prašymo Vijūnėlės dvarą perimti visuomenės reikmėms ir jame įrengti M.K.Čiurlionio meno mokyklą.
Kurorto savivaldybei vilties suteikė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, nurodęs, kad Civilinio proceso kodeksas leidžia bylą bet kuriuo metu baigti taikos sutartimi, kurią gali sudaryti tik ginčo šalys.
Todėl aptarti galimos taikos sutarties Druskininkų savivaldybė pakvietė Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Generalinės prokuratūros atstovus.
Prašo perduoti miestui
Šią savaitę dešimt šių institucijų atstovų susirinko Nacionalinėje žemės tarnyboje, į pasitarimą nebuvo kviečiamas tik vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkas Ž.Povilonis.
Druskininkų savivaldybė susitikime pateikė ir taikos sutartimi pasibaigusią Preilos botelio istoriją.
„Valstybinių institucijų vadovai pripažino, kad teisinis kelias pasirašyti taikos sutartį šiame etape tikrai yra. Bet susitikime aiškiai nuskambėjo ir tai, kad jie yra pavaldūs politikams, o šie savo nuomonę dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro jau yra viešai išsakę.
Dėl taikos sutarties būtų galima kalbėti tik tada, jei tam pritartų Generalinė prokuratūra“, – aiškino Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė.
Druskininkų atstovai pateikė ir nuotraukų, įrodančių, kad šalia Vijūnėlės tvenkinio ir anksčiau stovėjo pastatas – trijų aukštų valčių nuomos punktas.
Siūlymas taupyti nesudomino
V.Jurgelevičienės nuomone, pakeisti vadinamojo Vijūnėlės dvaro paskirtį nebūtų nei labai ilgas, nei brangus procesas.
Šioje vietoje yra stovėjęs pastatas, todėl bendrojo teritorijos plano keisti nereikėtų, o savivaldybei perpirkti modernų ir įrengtą 600 kvadratinių metrų namą būtų pigiau, nei sumokėti kompensaciją jo savininkui.
Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė nustebo, kad jų argumentai apie didžiulę kompensaciją, kurią teks sumokėti pastato savininkui iš valstybės ir savivaldybės kišenės, valstybės institucijų atstovams pasirodė visai nesvarbūs: „Jie teigė, kad atlyginti žalos nereikės nei Teisingumo ministerijai, nei Nacionalinei žemės tarnybai, bet juk savivaldybės pinigai yra valstybės, mokesčių mokėtojų pinigai. Tai didžiulė netektis biudžetui.
Todėl Druskininkų savivaldybė deda visas pastangas, kad ta žala būtų kuo mažesnė. Ar mūsų valstybė yra tokia turtinga, kad griautų naujus pastatus?“
Prokurorė – lyg kurčia
Pasitarime dalyvavusių tarnybų atstovai nusprendė, kad Druskininkų savivaldybė privalo gauti Generalinės prokuratūros pritarimą. Tuomet visos šalys galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl darbo grupės sudarymo, bet to gali ir nebeprireikti.
Apie Vijūnėlės dvaro išsaugojimą ar paskirties keitimą nieko nenori girdėti Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė, pati uoliai ieškojusi anksčiau Druskininkuose negirdėtos antrosios kurorto zonos.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui vadovaujanti D.Nikitinienė, telefonu V.Jurgelevičienei pažėrusi įžeidžiančių abejonių dėl Druskininkų savivaldybės ketinimų, kategoriškai atsakė nematanti galimybių sudaryti taikos sutartį, o savo atsisakymą žadėjo išdėstyti raštu.
Druskininkų savivaldybė dėl tos pačios problemos dar kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.
