Aistros dėl rūkymo balkone

Seimo rudens sesijoje parlamentarai vėl ketina grįžti prie daug ginčų sukėlusių įstatymo pataisų, kuriomis būtų uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jeigu tam prieštarauja bent vienas gyventojas.

 Nei policija, nei savivaldybė neįsivaizduoja, kaip reikėtų vykdyti įstatymą, draudžiantį rūkyti daugiabučio balkone.
 Nei policija, nei savivaldybė neįsivaizduoja, kaip reikėtų vykdyti įstatymą, draudžiantį rūkyti daugiabučio balkone.
Daugiau nuotraukų (1)

Rima Kvietkienė

Sep 9, 2019, 9:07 AM

Seimo rudens sesijoje ketinamas svarstyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas savo parašais parėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo narys Tomas Tomilinas ir dar 12 Seimo narių.

Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė nepritarė pasiūlytoms pataisoms. Vyriausybės pažymoje teigiama, kad tokio draudimo kontrolė pareikalautų neproporcingai didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas ir užtruktų ilgai. Siūloma daugiau šviesti žmones apie rūkymo žalą. Neigiama Vyriausybės išvada neįpareigoja parlamentarų balsuoti prieš pataisas.

Vyriausybė – ne vienintelė tokias pataisas kritikuojanti institucija. Šiai iniciatyvai nepritaria nei Lietuvos savivaldybių asociacija, nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei pažeidimus turėsiantis kontroliuoti Policijos departamentas.

Pristatė draudimo algoritmą

Vienas pataisų iniciatorių Seimo narys T.Tomilinas pristatė vadinamąjį algoritmą, pagal kurį būtų baudžiami asmenys, nepaklūstantys draudimui rūkyti daugiabučių balkone.

Daugiabučio gyventojas galėtų anonimiškai savivaldybės puslapyje internetu užregistruoti nesutikimą, kad jo gyvenamame name būtų rūkoma.

Tuomet savivaldybė pasirūpina, kad ši informacija būtų nurodoma tokiame daugiabutyje ir būtų priklijuojami ženklai ant namo durų ar laiptinėje, visi informuojami elektroninėje erdvėje. Draudimas įsigaliotų per 15 dienų.

Praėjus toms 15 dienų gyventojas turėtų teisę kreiptis į policiją, jeigu pamatytų, kad kaimynas rūko balkone. Pirmą kartą policija rūkantįjį įspėtų žodžiu. Nusižengus pakartotinai jam būtų skirta bauda nuo 20 iki 50 eurų.

„Pasaulio praktika rodo, kad kuo daugiau žmonės įdeda pastangų į įvairių taisyklių ir procedūrų aprašymą, kaip mes parodėme vizualiai, tuo jos aiškiau ir greičiau pritaikomos. Mūsų tikslas buvo maksimaliai atsižvelgti į rūkančiųjų ir nerūkančių asmenų interesus. Šiuo atveju akcentuojame, kad nerūkančiųjų interesai yra aukštesni ir svarbesni“, – sakė parlamentaras.

Pasak politiko, gyventojai galės nufilmuoti rūkantį kaimyną, nes darant nusižengimą negalioja privatumo apsauga. Ta nuotrauka internetu pasieks policiją, ir kaimynas bus iškviestas į policiją.

T.Tomilinas yra nerūkantis žmogus. „Gyvenime yra tekę parūkyti, todėl žinau tuos niuansus ir dėl langų, ir dėl balkonų. Visi sako, kad pro langus rūkys, bet jūs pabandykite pro langą parūkyti. Pažiūrėkite, kaip jūsų namiškiai reaguos ir kokie po to bus baldai“, – sakė parlamentaras.

Valstybė neturėtų kištis

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad noras sumažinti rūkančiųjų skaičių yra sveikintinas.

Bet draudimas rūkyti balkonuose ir kitose viešose vietose nulemtų neproporcingai dideles administracines sąnaudas.

„Problemos mastas tikrai nėra toks didelis, kad reikėtų galvoti apie policijos ir savivaldybės įsikišimą. Draudimų kultas Lietuvoje galėtų būti ir mažesnis. Dabar visuomenę siekiama sureguliuoti tik draudimais. Tačiau galėtume visuomenę reguliuoti ir mokymais, ir papildomu švietimu. Kiekvienas kaip pilietis savęs paklauskime – ar norėtume, kad policija, išlaikoma iš kiekvieno mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų, užsiimtų rūkančiųjų balkonuose patikra, ar verčiau imtųsi rimtesnių reikalų? Savivaldybės turi Viešosios tvarkos tarnybas, tačiau joms pavedus įgyvendinti draudimus rūkyti balkonuose reikėtų daug išteklių – kažkaip fiksuoti, filmuoti, slėptis krūmuose. Be to, rūkantys žmonės gali rūkyti ne balkone, o išeiti į laiptinę“, – teigė M.Sinkevičius.

Politiko teigimu, valstybei nereikėtų čia kištis ir taip smulkmeniškai visko reguliuoti.

„Daugiabučio bendruomenė turėtų kurti savo atmosferą ir tarpusavyje susitarti, kur yra rūkymo vietos ir kaip elgiamasi jų teritorijoje. Vadovaujantis logika, žmogus, norintis laikyti didesnį šunį, turėtų gauti laiptinės gyventojų sutikimą. Kas nors įsigyja šunį, tačiau nieko neklausia. Gyvūnas gal urzgia, loja paliktas namuose ir būna daug problemų, tačiau niekas neklausia. Žmonės patys turi tapti bendruomene ir susitarti, kaip jie elgiasi bendrosiose erdvėse – kaip stato mašinas, kaip saugo ar laiko gyvūnus, kaip rūko“, – sakė M.Sinkevičius.

Pasak politiko, policija ir Viešosios tvarkos tarnyba turi tikrai rimtesnių rūpesčių, negu stebėti daugiabučių namų balkonus, fiksuoti ir bausti.

Kontroliuoti būtų sudėtinga

Jei siūlymai riboti rūkymą sulauktų palaikymo Seime, policijai kontroliuoti pažeidimus būtų sudėtinga, sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Policija nepritaria siūlomoms pataisoms. Policijos atstovų nuomone, daugelis gali kreiptis dėl pažeidimų, nes jiems reikės, kad būtų nubaustas kaimynas. Jei bus draudimas, juo bus aktyviai naudojamasi.

Policija į tokius pranešimus reaguotų lėčiau nei į signalus apie rimtus nusikaltimus, be to, kiltų problemų įrodinėjant, kad pažeidimas iš tiesų buvo.

Pažeidimus įmanoma fiksuoti fotografuojant ar filmuojant, tad policijai nebūtų būtinybės pagauti pažeidėją įvykio vietoje. Bet neretai būna sudėtinga įrodyti, kad nuotrauka ar vaizdo įrašas darytas būtent tuo metu ir būtent toje vietoje. Yra ir neapibrėžtų situacijų, kurias pareigūnai turi įvertinti individualiai ir jų neįmanoma apibrėžti įstatymuose.

Įžvelgia labai daug problemų

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nepritaria siūlomiems draudimams rūkyti balkonuose. Jų teigimu, pati idėja sumažinti rūkančiųjų skaičių yra gera, tačiau tam pasirinktos netinkamos priemonės. Draudimas yra neefektyvus.

„Niekas negirdi, kai mes sakome, kad įstatymo vykdymas bus labai problemiškas. Projektas parengtas nepasitarus su asmenimis, kurie kontroliuos, neišklausius jų argumentų. Pavyzdžiui, šešiolikos aukštų pastate viršutiniame aukšte rūko žmogus. Kaimynas paskambina į savivaldybę ar policiją, kad rūko žmogus. Ar Seimo nariams atrodo, kad savivaldybė ar policija turėtų mesti visus darbus ir važiuoti į tą butą. Jeigu ir atvyktų tarnybos, bet žmogus po 5 minučių būtų jau parūkęs. Kaip įrodyti, kad jis rūkė balkone? Tas žmogus gali ir neįsileisti mūsų, nes jis neprivalo to daryti. Manome, kad tai nėra tinkama priemonė ir ji nieko neišspręstų. Įstatymo projekte nieko nėra parašyta, kokia turėtų būti savivaldybės atsakomybė įgyvendinant šį įstatymą. Tai, kas yra įtvirtinta įstatymo projekte, neveiktų arba veiktų ydingai“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Savivaldybės atstovai sakė parlamentarams, kad reikia aiškiai reglamentuoti veiksmus ir procesus – kas tai darys, ką tai duos ir kas už viską sumokės.

Vilniaus miesto savivaldybė gauna gyventojų skundų, kad kaimynai rūko. „Paaiškiname, kad tokio draudimo nėra ir kad tai, kas dabar siūloma, problemos neišspręs. Siūloma drausti rūkyti balkonuose, tačiau žmogus gali atsidaryti langą ir rūkyti pro jį – tai būtų nedraudžiama“, – teigė G.Leperskas.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.