Bet neklystančiųjų liko ir šiais laikais, ypač prokuratūrose. Antai Panevėžio prokuroras A.Amparavičius iškėlė bylą neįgaliai vienos Druskininkų įmonės vadovei, nes ji kelis mėnesius pavėlavo pateikti informaciją apie bendrovės ūkines operacijas.
Tačiau nubaudęs garbaus amžiaus moterį (kuri, lyg sutapimas, vienoje byloje liudijo prieš A.Amparavičių) prokuroras pamiršo nusibausti pats. Mat jis vadovauja paslaptingai organizacijai „Hamurapis“, kuriai priklauso įtakingi Panevėžio teisininkai. O klubo finansines ataskaitas Registrų centrui jis vėlavo pateikti net trejus metus.
Kai žmonės ėmė pirštais badyti, kad čia akivaizdžiai kvepia dvejopais standartais, įsikišo pati Generalinė prokuratūra. Buvo paskelbta, kad prokuroras nekaltas, o jei kuo nors ir nusidėjo, tai savo klaidą ištaisė.
Tačiau net tarp šios kastos atstovų atsiranda suabejojančių prokuratūros neklaidingumo dogmomis.
Antai 37 metus prokuratūroje triūsęs viešojo intereso gynėjas K.Vagneris dviem generalinio prokuroro pavaduotojams oficialiai pranešė, kad jo kolegos galėjo pradanginti labai svarbius įrašus. Tokius, kurie vienoje tarptautinėje byloje galbūt padėtų Lietuvai prisiteisti dešimtis, jei ne šimtus milijonų eurų.
Negi galėjo įvykti tokia klaida ar, neduok Dieve, nusikaltimas? Nieko panašaus: Generalinė prokuratūra, atrodo, net nematė reikalo aiškintis, kaip ten yra su tais įrašais, o pradėjo tarnybinį patikrinimą prieš patį K.Vagnerį. Nes jis esą viršininkams pateikė pernelyg slaptą informaciją. Tikrintojai nuobaudos jam nepaskyrė, bet pripažino kaltu.
Tiesa, teismas išteisino prieš srovę pamėginusį plaukti prokurorą – kaip atlikusį pilietinę pareigą. Tik žmogui dėl tokių įvykių sušlubavo sveikata ir jis turėjo palikti darbą.
Todėl dabar Generalinėje prokuratūroje ir jos padaliniuose ramiau – kiškių sukilimas numalšintas, visi čia teisūs ir klaidų nedaro.
