Kauno rajono miestelių gyventojams teks apsispręsti, ar jie nori būti tikrais kauniečiais, ar liks vadinamosios žiedinės savivaldybės gyventojais.
Juos į savo glėbį vilioja Kauno meras V.Matijošaitis, kuris pasiūlė prijungti prie miesto dalį Kauno rajono teritorijos, o miesto taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl mini referendumo surengimo 99 Kauno rajono miesteliuose ir kaimuose.
Žinant apie draugiškus V.Matijošaičio ir premjero S.Skvernelio santykius beveik nekyla abejonių, kad tokiam projektui bus uždegta žalia šviesa.
Sujungti Kauno miestą ir rajoną buvo sena V.Matijošaičio svajonė, kuriai išsipildyti anksčiau nebuvo lemta dėl nepalaužiamo Kauno rajono mero V.Makūno.
Pastarasis mano, kad gali puikiai tvarkytis ir savarankiškai, mat pagal šalies savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.
Negana to, Kauno rajono savivaldybės surengtos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, kad jie visiškai nenori tapti miesto gyventojais vien dėl paprastų skaičiavimų – tapę miesto gyventojais jie brangiau mokėtų už verslo liudijimus, padidėtų žemės mokestis.
V.Matijošaitis įsitikinęs, kad šias problemas galima nesunkiai išspręsti, o projekto autoriai tikino taip pat atlikę Kauno rajono gyventojų apklausą, kurios rezultatai visai kitokie.
Kauno merui nepatinka, kad oficialiai Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravę žmonės naudojasi miesto infrastruktūra ir kita brangiai kainuojančia gerove, tačiau laurų vainiką ant galvos matuojasi
V.Makūnas.
V.Matijošaitis pakaunės gyventojus gundė pažadais įrengti geresnes gatves, šaligatvius, taip pat žadėjo išspręsti visuomeninio transporto problemas.
Skamba patraukliai, tačiau prieš kelerius metus kauniečiais tapę dalies Rokų bei Vaišvydavos gyventojai suskubo pasidalyti savo patirtimi – jų gyvenimo kokybė esą nepagerėjo, mat miesto valdžia naujas gatves ir šaligatvius tiesia tik centrinėje Kauno dalyje.
„Ar Kaune nebeliko ką veikti, kad miesto valdžiai parūpo pakaunės žmonių gerovė?“ – V.Matijošaičio užmojus komentavo Kauno rajono gyventojai. Jiems keistai atrodo ir noras beveik dvigubai padidinti miesto teritoriją, nors dar iki galo nepanaudotos esamos erdvės.
Tuo metu dėl Nemuno pakrantėje planuojamos tiesti naujos gatvės kovojantys Šančių gyventojai siūlė to paties mini referendumo metu pasiteirauti vietos gyventojų, ar jie nenorėtų prisijungti prie Kauno rajono. Šančiškiai jau pusmetį įtikinėja Kauno valdžią, kad gatvė jiems nereikalinga, tačiau niekaip nesusišneka su savivaldybės tarnautojais.
Nors V.Matijošaitis tikino gerbsiąs Kauno rajono gyventojų pasirinkimą net ir tuo atveju, jeigu jie nepritars prisijungimui prie Kauno, jis su savo komanda sukūrė gudrų planą, kuris gali net pavykti.
Balsuoti siūloma kaimų ir miestelių gyventojams, įsikūrusiems arčiausiai miesto ribos. Tikėtina, kad daugelį jų su miestu sieja išties glaudūs ryšiai ir jiems galbūt net būtų naudinga tapti miesto gyventojais.
V.Matijošaitis galėtų švęsti pergalę net tokiu atveju, jeigu bent vienos seniūnijos gyventojai pasiprašytų į jo glėbį. Metus dideles investicijas šiai vietovei atnaujinti vėliau kitų seniūnijų gyventojai jau patys užsimanytų tapti Kauno savivaldybės gyventojais.
Dar didesnis laimėjimas būtų visų numatytų vietovių prijungimas prie miesto, mat šioje Kauno rajono dalyje gyvena didžioji dalis žmonių, koncentruojasi pagrindinės verslo struktūros.
Kauno valdžia nusitaikė į Karmėlavą su visu oro uostu bei laisvąja ekonomine zona, Garliavą, Ringaudus, Akademiją – tai miesteliai, turintys daugiausia įtakos puikiems Kauno rajono socialiniams bei ekonominiams rodikliams.
Nustekentas rajonas ilgainiui negalėtų pasigirti puikiais rodikliais ir ateityje jau turbūt niekas neprieštarautų, kad rajono likučiai būtų prijungti prie didžiojo klestinčio Kauno.
„Laikinoji sostinė“
