Įsibėgėjus rudeniui politikė savo planų kol kas neatskleidžia, tačiau, vertindama naujojo prezidento G.Nausėdos pasiūlymus, kuriant gerovės valstybę, akcentavo, kad prezidentui vertėtų pradėti ne nuo mikro vadybos dalykų, o nuo diskusijos apie esminius dalykus.
Sąvoka viena, turinys skirtingas
„Prezidentas šiek tiek paskubėjo. Jo, kaip telkiančios jėgos, užduotis būtų pradėti ne nuo mikro vadybos dalykų, o pradėti diskusiją apie esminius dalykus“, – taip prezidento G.Nausėdos rekomendacijas gerovės valstybės kūrimui ir kitų metų biudžetui antradienį tiesioginėje „Delfi diena“ transliacijoje komentavo I.Šimonytė.
Jos teigimu, dabartinis vaizdas šiek tiek primena „atskirų fragmentų bandymą sudėti į nedidelį paveiksliuką“.
Politikė akcentavo, kad gerovės valstybės idėja yra problemiška – tą pačią idėją daugelis užpildo skirtingu turiniu.
„Turbūt ir per rinkimų kampaniją tą patį sakiau, kad gerovės valstybė yra du geri žodžiai. Bet kai mes pradedame kalbėti apie turinį, mes suprantame, kad, kalbėdami apie gerovės valstybę, dedame labai skirtingas sąvokas“.
Trūksta diskusijos ir problemų pripažinimo
Kalbėdama apie valdančiosios daugumos inicijuotas, Vyriausybės įgyvendintas reformas, I.Šimonytė tikino, kad būtina kalbėti apie rimtesnes reformas ir tvirtai pripažinti esamas problemas.
„Delfi diena“ vedėjo Arno Mazėčio paklausta, ką daryti su mokyklomis, kurios nesurenka klasių, politikė atkreipė dėmesį, kad vertėtų kelti klausimą, kokia yra to kaina mūsų vaikams ir vaikų ateičiai?
„Man atrodo, kad bet kokių problemų sprendimas prasideda nuo pripažinimo. Mes turime pripažinti problemą, kad su tais ištekliais, kuriuos mes dabar skiriame bendrajam ugdymui, negalime išlaikyti kokybiško mokyklų tinklo tokio, kokį dabar turime“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, mokyklų optimizavimo klausimą galima išspręsti keliais būdais: tai arba mažesnis mokyklų tinklas, arba daugiau išteklių, arba kompromisinis variantas.
„Jeigu ir toliau važiuosime, kaip važiuojame dabar, tai akivaizdu, kad turėsime tas pačias pasekmes: mieste vaikai gaus vienokias paslaugas ir vienokias galimybes, o iš vaikų, kurie negyvena centrinėse lokacijose, atimsime bilietą į jų ateitį. <..>
Kiekviename kaime nebus geros mokyklos. Kuomet mokytojo darbas vertinamas taip, kaip vertinamas, sunku įsivaizduoti, kad galima turėti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, kad yra klasikinis išteklių ir norų neatitikimo atvejis“, – teigė I.Šimonytė.
Ji taip pat akcentavo, kad diskusijos reikėtų ir su ligoninių vadovais. Kai kurias ligonines, kaip ir mokyklas, I.Šimonytės nuomone, teks uždaryti, nes valstybė tiesiog nėra pajėgi išlaikyti esamo ligoninių tinklo.
Partijų atsinaujinimas neturėtų būti vien atsijauninimas
Prognozuodama, kaip konservatoriams seksis kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, I.Šimonytė atskleidė, kad tiki, jog sąrašas pasirodys gana sėkmingai. Vis tik, jos teigimu, labai daug kas priklausys nuo žmonių, kurie bus įtraukti būti kandidatais vienmandatėse.
Politikė atskleidė ir savo požiūrį į partijų atsinaujinimo poreikį, apie kurį nemažai kalbama viešojoje erdvėje.
„Atsinaujinimas nėra tik atsijauninimas. Ko mums labai trūksta politikoje, tai vidutinio amžiaus žmonių, kurie nemažai pasiekė savo profesinėje srityje ir gali atiduoti duoklę bendros politikos formavimui“, – sakė I.Šimonytė.
Anot jos, gyvenimiška patirtis ir reputacija, kurią žmogus gali turėti viešumoje, yra labai didelis privalumas.
Politinių planų neatskleidė
I.Šimonytė atviravo, kad politinius ateities planus buvo apsvarsčiusi, tačiau situaciją pakeitė mamos mirtis. Ilgai sirgusi politikės mama mirė prieš mėnesį.
„Turbūt, kad priėmiau daug sprendimų, bet noriu su visais sprendimais pagyventi ir dar kartą pasitikrinti, kad mano sprendimai yra teisingi <..>.
Palikite man visą tą savo planų įgarsinimą tada, kai jausiuosi emociškai pajėgi tai padaryti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji tikino, kad konservatorių partijos programa artėjantiems Seimo rinkimams, jos žiniomis, yra ruošiama.
Ji akcentavo, kad, jos akimis, partijos programoje nereikėtų bandyti pateikti save kaip žmones, kurie turi atsakymus į visus klausimus. Politikės teigimu, politikoje svarbu gebėti ieškoti kompromiso ir matyti bendrumus.
