Pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį skaitykite čia.
– Kokiomis aplinkybėmis jums atiteko senelių turtas Marijampolės rajone? – paklausiau aplinkos ministro K.Mažeikos.
– Man tiesiog padovanojo.
– Kodėl močiutė padovanojo ne savo vaikams, o jums?
– Nes yra dėdė, bet jo pavardė kitokia, todėl jis nelaikomas sūnumi. Būtų gana ilga procedūra. Jis neturėjo dokumento tuo metu, tai taip ir buvo.
– Kiek žemės sklypų jums padovanota?
– Apie 50 hektarų. Reikėtų patikslinti. Ten dėdė dirba.
– Kodėl kiti giminės nepatenkinti, kad visas turtas atiteko jums?
– Čia jų reikalai. Aš – už teisingumą. Norėjo dėdę palikti nuošalyje. Jo pavardė kitokia, tai jam būtų neatitekę nė truputėlio. Mano mama atsisakė savo dalies. O kitos seserys turėjo planą chuliganą.
Viskas buvo atlikta pas notarą. Įvertinta močiutės būklė.
– Ar jūs žinote, kad močiutė buvo parašiusi testamentą, kuriuo visiems vaikams turtas padalytas lygiomis dalimis?
– Taip, viską žinau. Bet tas testamentas buvo jai pakištas.
Po to močiutė apsigalvojo ir padarė kitokį sprendimą.
– Kas dabar rūpinasi močiute?
– Močiute rūpinasi ligoninė. Jos sveikatos būkle ilgai rūpinosi mano dėdė, kurio pavardė kitokia, ir mano tėvai.
– Ar jūsų mama galėtų patvirtinti jūsų žodžius?
– Gal nebūtina. Jei to reikės teisme, tada ji ir pasakys.
– Manote, kad giminės kova dėl turtų pasieks ir teismą?
– Kiek supratau iš susitikimų, turbūt bus tokių bandymų. Visų galimybės vienodos.
– Tačiau turtas padalintas ne vienodai, o tik jums?
– Aš esu pasirašęs įgaliojimus, kad mano dėdė, kuriam močiutė negalėjo padovanoti viso turto, turi galimybę juo naudotis.
Jis ten ir anksčiau ūkininkavo, mes kartu kūrėme. Jis vis tiek žadėjo man palikti.
– Minėjote, kad dėdės pavardė skiriasi. Gal jis nėra jūsų močiutės sūnus?
– Jis yra sūnus, bet jo pavardės raidė skiriasi. Močiutė – Staniulienė, o jis – Stanulis. Todėl negalėjo būti jam padovanota arba kitaip užrašyta turto dalis. Jis turėtų įrodinėti.
– Ar jūs ten ūkininkaujate?
– Savaitgaliais grįžtu ir, kiek reikia, ūkyje dirbu.
– Ar gaunate už dovanotas žemes europines išmokas?
– Taip. Jos panaudojamos ūkio reikalams.
Politiko ūkyje pluša dėdė
Politikui K.Mažeikai dovanotoje sodyboje Šventragio kaime ūkį prižiūri, žemes aria dėdė ūkininkas Antanas.
„Aš mamą prižiūrėjau apie penkiolika metų. Ji būtų man viską palikusi, bet mano pavardės raidė netiko. Gimus metrikuose buvo padaryta klaida. Būtų reikėję keisti dokumentą, užtrukę gal mėnesį. Tada mamos sveikata buvo pablogėjusi. Sutarėme, kad viskas bus užrašyta Kęstui. Ji sutiko.
Jei Kęstui močiutė būtų visko neužrašiusi, jis dabar nebūtų toks turtingas“, – nusijuokė 53 metų Antanas.
Paklaustas, ar turi gimimo liudijimą, kuriame įrašytos jo tėvų pavardės, ūkininkas tai patvirtino.
Ministro ūkyje dėdė pluša beveik visus metus. Ar ministras K.Mažeika sumoka dėdei už darbą, ar parašęs jam įgaliojimą? Antanas vėl nusijuokė: „Giminei nereikia mokėti. Jei noriu, galiu viskuo naudotis. Padeda ir Kęstas. O dėl įgaliojimo? Nežinau, gal yra.“
Paklaustas, ar norėtų turėti tokią didelę sodybą ir šitiek žemės kaip jo sūnėnas politikas, Antanas atsiduso: „Aš nesu amžinas.“
Antano sesuo L.Kančienė teigė, kad jos gimimo liudijime taip pat pavardė buvo be raidės „i“. Prieš kelerius metus ji nutarė dėl visa ko jį pasikeisti: „Metrikacijos skyriuje tai sutvarkė greitai, per savaitę.“
Giminystės ryšys svarbus dėl mokesčių
– Motinos ir sūnaus pavardė asmens dokumentuose skiriasi viena raide, kuri neįrašyta per klaidą. Ar motina galėtų sūnui dovanoti turtą įprasta procedūra, ar reikėtų papildomų dokumentų, įrodančių giminystės ryšį? – paklausiau notarės Daivos Lukaševičiūtės-Binkulienės (nuotr.).
– Bet kuris asmuo gali dovanoti savo turtą bet kuriam kitam asmeniui (tiek giminaičiui, tiek ne giminaičiui).
Jūsų nurodytu atveju giminystės ryšys tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo yra reikšmingas dėl mokestinių klausimų.
Notarai, tvirtindami sandorius, tikrina Gyventojų registro duomenis. Be kitų duomenų apie asmenį, Gyventojų registre yra nurodyti ir asmens pilnamečiai bei nepilnamečiai vaikai. Todėl šie duomenys padeda nustatyti giminystės ryšį.
– Garbaus amžiaus žmogus parašė testamentą, kuriuo jo turtas po mirties atitektų jo vaikams lygiomis dalimis. Vėliau žmogus viską dovanojo vienam iš anūkų. Ar vaikai galėtų užginčyti dovanojimo sandorį ir tikėtis turto dalies?
– Žmogus pats priima sprendimus dėl savo turto.
Jei jis nori nustatyti savo turto likimą po mirties, jis gali sudaryti testamentą ir palikti turtą tiek įpėdiniams pagal įstatymą, tiek kitiems asmenims.
Tačiau testamentas vykdomas tik po asmens mirties. Jis neriboja asmens teisės sudaryti turto sandorių (taip pat ir to, kuris paliktas testamentu). Jis gali savo turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar sudaryti kitus sandorius.
Jeigu žmogus sudarė testamentą, o po to turtą padovanojo kitam asmeniui, dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik teisme ir tik pagrindais, kurie numatyti įstatyme.
Pavyzdžiui, Civiliniame kodekse nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu toks sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tačiau nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams nustatyta privaloma notarinė forma.
Tvirtindamas sandorius notaras išsiaiškina tikrąją asmens valią, paaiškina jam atliekamo veiksmo prasmę bei teisines pasekmes ir užtikrina sandorio teisėtumą.
Notaro patvirtintas sandoris negali būti nuginčijamas remiantis liudytojų parodymais. Vien tai, kad sandoris suinteresuotam asmeniui yra nepalankus ar neatitinka jo lūkesčių, nėra pagrindas pripažinti jo negaliojančiu.
Jeigu nurodytoje situacijoje teismas pripažintų, kad dovanojimo sandoris yra negaliojantis, turtas būtų laikomas ankstesnio savininko nuosavybe ir galėtų būti paveldimas testamente nurodytų įpėdinių.
