Ketvirtadienio rytą premjeras su komanda prie apskritojo stalo Vyriausybėje pasikvietė diskutuoti onkologinių pacientų nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Norėjo išgirsti pacientų organizacijų nuomonę apie šios ligos prevenciją, gydymą, socialinius klausimus.
Premjeras S. Skvernelis rugsėjo pradžioje pats pranešė, kad susirgo pirminės stadijos limfoma – kraujo sistemos vėžiu. Šiuo metu jis taip pat gydosi.
Išsakė tris pagrindines problemas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas teigė, kad premjerui ir Vyriausybės atstovams išsakė tris svarbiausias problemas.
Pirmas dalykas, kad nėra tinkamai vykdoma onkologinių ligų prevencija. „Premjeras pasakė, kad tam klausimui turi būti skiriamas dėmesys ir čia ne pinigų klausimas. Mes siūlėme, kad žmonės galėtų pereiti prevencines programas ne bėgiodami pas gydytojus, o tiesiogiai eitų pas specialistus ir nereikėtų siuntimų“, – sakė Š.Narbutas.
Kitas klausimas buvo dėl vėžio registro. „Kadangi Lietuvoje neturime jokios statistikos, tai sakė, kad reikia susikviesti į Vyriausybę ir apklausti skirtingas įstaigas, kodėl tų duomenų nėra, ką reikia padaryti. Tas klausimas tikrai yra išsprendžiamas“, – paaiškino POLA prezidentas.
Trečias dalykas – klausimai dėl vaistų prieinamumo Lietuvoje. „Ar situacija yra gera, ar bloga – sunku vertinti vienareikšmiškai. Pernais onkologijoje turėjome virš 20 naujų inovatyvių vaistų, o šiemet nieko neturime“, – aiškino pašnekovas.
Pacientus žudo inovatyvių vaistų laukimas
Pasak POLA prezidento Š.Narbuto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete atsirado 200 milijonų eurų daugiau lėšų lyginant su pernai metais, bet pacientai to nepajautė.
„Gydytojams padidėjo atlyginimai. Kai pernai buvo augimas, tai ir vaistų buvo daugiau ir sauskelnių dugiau buvo pradėta kompensuoti. Šiemet to nematėm. Konkrečių dalykų čia nebuvo pažadėta, tačiau sakė, kad galima tų pinigų ieškoti ir rasti. Tiek kancleris, tiek premjeras pasakė, kad ieškos.
Manau, kad iki metų pabaigos yra maždaug 20 milijonų eurų klausimas tų vaistų, kurie jau yra įvertinti, kad valstybė juos turėtų kompensuoti ir jie laukia rezerviniame sąraše.
Tas neaiškumas pacientus žudo. Įsivaizduokite, yra diagnozuojama liga, pacientas klausia, ar vaistas kompensuojamas ir pasako, kad svarstomas. Niekas nežino, kada tas svarstymas pasibaigs.
Mes labai laukiame ir tai sakėme premjerui, kad nauja kompensavimo tvarka ir visa sistema turi pasikeisti nuo sausio 1 dienos, kur atsiranda aiškus terminas, kad per 180 dienų turi būti priimtas sprendimas – nuo pareiškos svarstymo pradžios iki pabaigos. Dabar turime atvejų, kad tos pareiškos svarstomos ir du, tris metus ar dar ilgiau. Pagal Europos Sąjungą esame ta šalis, kur ilgiausiai tas procesas tęsiasi“, – kalbėjo Š.Narbutas.
Onkologinius pacientus vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovai pasigedo konkrečių sprendimų, o ne tik klausimų atidėjimo.
„Norėjosi ir mums konkrečių sprendimų, kad nebesakytų, kad dar susitikime ir diskutuokime. Pavedimus gavo atskiros ministerijos – Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinė apsaugos ir darbo ministerija. Pamatėme, kad sprendimų reikia ir iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos. Pasakė, kad po mėnesio sistinkame ir žiūrėsime“, – teigė pašnekovas.
Prašo viešojo transporto lengvatų pacientams
Neturintys neįgaliojo statuso neįgalieji negali pasinaudoti transporto lengvatomis. Išsakytas prašymas ir onkologiniams ligoniams suteikti 80 proc. nuolaidą traukinių bilietams ir kito viešojo transporto bilietams.
„Sakė, kad kaip žmogus jis (premjeras - red. pastaba) supranta, bet nenori politikuoti. Pasak jo, būtų interesų konfliktas teikiant tokius siūlymus. Dėmesys problemai yra labai gerai ir turėsime žiūrėti, kurie politikai nebijo tų klausimų spręsti viešai. Norėtųsi, kad šiuo klausimu nebūtų manipuliuojama visuomenės nuomone, kažkas politizuojama.
Kalbame apie formą, o ne apie turinį. Kol mes kalbame, ar kažkam reikia nusiskusti, ar ateiti palaikyti – pacientai miršta. O tų sprendimų, kurie priklauso nuo valstybės, kad sistema veiktų ir nebūtų tik ant popieriaus, kad viskas yra gerai, norisi kuo greičiau.
Pusę laiko praleidžiame ginčydamiesi su institucijomis, kurios sako, kad problemos nėra, bet mes teigiama, kad problema yra“, – teigė POLA prezidentas.
Ragino spręsti psichologines ligonių problemas
Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ valdybos pirmininkė Daiva Žaromskienė džiaugėsi, kad premjeras S.Svernelis parodė iniciatyvą susitikti su nevyriausybininkais.
„Labai džiaugiuosi, kad pirmiausia tai buvo premjero, kaip žmogaus, susitikimas. Tik sekantis žingsnelis – kaip premjero ir politiko“, – teigė D.Žaromskienė.
Pasak jos, susitikime buvo keliami psichologiniai klausimai ir ligų prevencija. Ji premjerui išsakė su kokiomis problemomis vaikai ir tėvai susiduria psichologijos srityje.
„Pabrėžiau, kai mūsų valdžios institucijos ruošia projektus psichologinei ir socialinei paramai, tai dažnai akcentuoja tik apie vaikų psichologinę būseną. Išbraukia iš projektų, kad psichologinė būsena ne tik reikalinga, bet ir privaloma tėvams. Vaiko gijimas ir psichologija prasideda nuo jo mamos ir šeimos psichologijos“, – sakė pašnekovė.
Vyriausybėje buvo perduoti šeimų, susidūrusių su onkologiniais ligoniais, prašymai, kad vyktų daugiau išvažiuojamųjų vizitų, kuriuose būtų bendraujama su psichologais, o ne tik ligoninėse.
Taip pat buvo kalbama apie inovatyvius vaistu, nes onkologinių ligonių skaičius kiekvienais metais didėja.
„Inovatyvūs vaistai turėtų būti įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Vėl kėlėme tuo klausimus, kurie buvo iškelti prieš dvejus metus, tačiau nelabai sprendžiami. Kartu išsakėme naujus pasiūlymus.
Tam tikroms vėžio formoms gydyti yra reikalingi specifiniai vaistai ir jie reikalingi čia ir dabar. Tačiau mūsų pacientas jo negali gauti ir turi laukti du ar tris mėnesius, kada šis vaistas pasieks gydantį gydytoją, ligoninę, o jau tik po to patį pacientą“, – sakė D.Žaromskienė.
Statistika
Lietuvoje per metus atsiranda apie 18 tūkstančių naujų onkologinių atvejų. Iš viso, Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga virš 100 tūkstančių žmonių. Kasmet Lietuvoje miršta apie 8 tūkstančius asmenų, kurie sirgo onkologinėmis ligomis.
